Tyrimas: 2023 m. nuo pasyvaus rūkymo sukeltų padarinių mirė beveik 1,7 mln. žmonių
Londonas, rugsėjo 8 d. (AFP-ELTA).
Daugiau kaip 2,7 mlrd. žmonių visame pasaulyje kenčia nuo pasyvaus rūkymo, tarp jų – 767 mln. vaikų. Remiantis antradienį britų specializuotame žurnale „The Lancet“ paskelbtu tyrimu, vien 2023 m. kvėpavimas tabako dūmais prisidėjo prie beveik 1,7 mln. nerūkančiųjų mirčių.
Rūkymas laikomas dažniausia išvengiama mirties priežastimi. Tarp maždaug 8 mln. žmonių, kurie 2023 m. visame pasaulyje mirė dėl tabako dūmų padarinių, buvo ir daug nerūkančiųjų, susidūrusiu su pasyviu rūkymu. Tyrimas remiasi 1990–2023 metų duomenimis iš 204 šalių ir teritorijų, gautais iš JAV nacionalinių sveikatos institutų (NIH) duomenų bazės tyrimų bei apklausų.
„Pasyvaus rūkymo poveikis visame pasaulyje pripažįstamas kaip pavojus sveikatai, o saugios įkvepiamų dūmų dozės nėra“, – teigiama tyrime. Tarp maždaug 2,7 mlrd. žmonių, kurie 2023 m. buvo veikiami pasyvaus rūkymo, buvo ir 767 mln. vaikų iki 14 metų. Šis poveikis prisidėjo prie 1,66 mln. priešlaikinių mirčių. Ypač dažnai buvo nustatomi širdies raumens kraujotakos sutrikimai, kai širdis negauna pakankamai deguonies. Vaikų atveju pasyvaus rūkymo poveikis 2023 m. prisidėjo prie maždaug 5,2 mln. kvėpavimo takų infekcijų.
Pasyvųjį rūkymą sukelia dviejų šaltinių dūmai: vadinamojo šalutinio srauto dūmai, kurie sklinda nuo smilkstančios cigaretės ir kurių pats rūkalius neįkvepia, bei pagrindinio srauto dūmai, kuriuos rūkantysis pirmiausia įkvepia, o po to iškvepia. Šalutinio srauto dūmai laikomi ypač kenksmingais, nes jie į aplinką patenka visiškai nefiltruoti. Dėl šios priežasties nuodingų ir vėžį sukeliančių medžiagų koncentracija juose yra nepalyginti didesnė nei pagrindiniame dūmų sraute.
Nors nuo 1990 m. rūkalių skaičius pasaulyje mažėja, tačiau absoliutus žmonių, kurie patiria tabako dūmų poveikį, skaičius išliko stabilus: to priežastimi nurodytas gyventojų skaičiaus augimas. Todėl Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse paveiktų žmonių skaičius padidėjo.
person Rasa Strimaitytė (ELTA)
Susisiekimo ministras Juras Taminskas patvirtino, kad Belgijos avialinijos didins lėktuvų dydį ir skrydžių skaičių iš Briuselio į Lietuvą, atsižvelgdama į poreikį, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos (ES) Tarybai.
Jis taip pat pabrėžė, kad Vilnius yra lengvai pasiekiamas iš Briuselio ir kitų Europos sostinių, ypač svarbu tai bus pirmininkaujant ES.
Ministras priminė, kad Lietuva pirmininkaus ES Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį, perimdama pirmininkavimą iš Airijos ir vėliau perduodama jį Graikijai.arrow_forward
Ugniagesių komandos Turkijoje stengiasi suvaldyti dvi didelius gaisrus Antalijos ir Adanos provincijose, pranešė miškininkystės institucija. Namai buvo evakuoti ir greitkelis laikinai uždarytas dėl gaisro Antalijos Aksu rajone, kuris greitai išplito dėl stiprių vėjų. Miškų gaisrai Turkijoje yra dažnas vasaros reiškinys, skatinamas užsitęsusia sausra ir stipriais vėjais, ir 2025 m. šalyje buvo užfiksuota daugiau nei 5 tūkst. miškų gaisrų.arrow_forward
Šiemet vaikų dienos centrams valstybė papildomai skirs 1,3 mln. eurų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Papildomos lėšos skirtos atsižvelgus į centrų finansavimo poreikį, darbuotojų darbo užmokesčio ir paslaugų organizavimo bei teikimo sąnaudų augimą.
Ministrė Inga Ruginienė teigia, kad papildomas finansavimas padės centrams tęsti veiklą ir užtikrinti vaikams reikalingų paslaugų prieinamumą.arrow_forward
Rusijos okupuota Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė vėl prijungta prie tinklo po beveik trijų savaičių, kai buvo naudojamos avarinės dyzelino atsargos. Elektros energijos tiekimas buvo atkurtas dėl Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) susitarimo dėl Rusijos ir Ukrainos paliaubų. TATENA ne kartą ragino šalis laikytis santūrumo, kad būtų paisoma branduolinės saugos ir saugumo.arrow_forward