TVF misijos vadovė: šiemet šalies BVP augs stabiliai iki 2,9 proc., didinama infliacijos prognozė
Ekonomika Lietuvos ekonomikos augimas Lietuvos ekonomika Infliacija Fiskalinė politika Tarptautinis valiutos fondas Lietuva
Vilnius, gegužės 26 d. (ELTA).
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvai vadovė Kazuko Shirono sako, kad nepaisant energetikos kainų šoko Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti stabiliai, visgi numatomas didesnis nei prognozuota infliacijos augimas.
„Nepaisant energijos kainų šoko, Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti stabiliai – 2,9 proc.“, – antradienį žurnalistams sakė K. Shirono.
Dviejų savaičių misiją šalyje TVF baigęs prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika turėtų augti tiek pat, kiek ir praėjusiais metais – 2,9 proc.
Vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų išaugti iki 5,2 proc., kai pernai augimas siekė 3,4 proc.
„Reikia atsižvelgti į tai, kad daug veiksnių, kurie šiuo metu skatina ekonomiką, pavyzdžiui, antrosios pakopos pensijų lėšų atsiėmimas, yra laikini“, – teigė TVF misijos Lietuvoje vadovė.
Dėl to kitais metais, kaip prognozuojama, bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti kiek lėčiau – 2,7 proc.
„Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad planuojama, jog valstybės skola iki 2030 metų turėtų išaugti iki 55 proc., tam įtakos turės socialinės politikos skatinimas, gynybos finansavimas ir demografiniai veiksniai, todėl siekiant ekonomikos augimo būtina imtis strateginių žingsnių“, – kalbėjo K. Shirono.
Anot jos, siekiant užtikrinti viešųjų finansų tvarumą, šiemet Lietuva turėtų imtis griežtesnės fiskalinės politikos.
TVF atkreipia dėmesį, kad pernai valdžios sektoriaus deficitas padidėjo iki 1,8 proc. BVP, o skola paaugo beveik iki 40 proc. BVP ir didės toliau.
Siekiant stabilizuoti viešosios skolos augimą, TVF šaliai rekomenduoja išaugusias ilgalaikes išlaidas padengti tvariomis papildomomis mokestinėmis pajamomis.
Fondo ekspertų vertinimu, Lietuvoje mokestinės pajamos tebėra santykinai mažesnės nei daugelyje Europos valstybių, o galimybės reikšmingai mažinti išlaidas nebloginant pagrindinių viešųjų paslaugų kokybės yra ribotos.
K. Shirono teigimu, norėdama išlaikyti konkurencingumą regione, Lietuva taip pat turi didinti produktyvumą ir efektyvumą, skatinti skaitmenizaciją, didinti verslo prieigą prie kapitalo.
Tarp rekomendacijų – poreikis Lietuvai stiprinti pensijų sistemą, siekiant užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą ir pakankamas gyventojų pajamas senatvėje, ypač po sausį įsigaliojusios reformos.
Fondas ragina Lietuvą tausoti „Sodros“ rezervą ateičiai bei išlaikyti valdžios paskatą kaupiantiesiems antroje pensijų pakopoje, o ilguoju laikotarpiu – peržiūrėti visą šalies pensijų sistemą, priartinant ją prie gerųjų Europos pavyzdžių.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigė, kad galimus pokyčius tiek pensijų, tiek mokestinėje sistemoje galima būtų svarstyti įvertinus jau priimtų pakeitimų poveikį ekonomikai.
Jis taip pat pažymėjo, kad priimant politiškai jautrius sprendimus, susijusius su rekomendacijų įgyvendinimu, būtina išlaikyti galiojantį „socialinį ir ekonominį kontraktą“ tarp visuomenės ir valdžios.
„Manau, kad su laiku visos tos gairės išsakytos bus daugiau ar mažiau po truputį įgyvendintos, o Lietuvai tokiu ganėtinai sudėtingu laiku, kai reikia balansuoti ir gynybos finansavimą, ir ekonomikos augimą, ir fiskalinį tvarumą, visa tai pavyks ir manau, kad artimiausiu metu situacija išliks (…) nuosaikaus augimo“, – žurnalistams antradienį sakė ministras.
Pasak jo, viena iš fondo rekomendacijų, susijusi su geresniu ūkininkų priėjimu prie kapitalo, jau įgyvendinama per nacionalinį plėtros banką ILTE.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pažymėjo, kad, nors Lietuvos ekonomika šiemet bus tarp sparčiausiai augančių regione, būtina imtis priemonių spręsti ilgalaikius kylančius iššūkius.
„Toks spartus augimas negali mūsų užmigdyti – TVF pagrįstai atkreipia dėmesį į (..) ilgalaikius iššūkius, tokius kaip demografija, regioninis netolygumas, augantis skolos lygis ir pakankamai miglotos tolesnio produktyvumo augimo perspektyvos“, – sakė jis.
TVF vertinimu, Lietuvos finansų sistema išlieka stabili, o bankų sektorius – gerai kapitalizuotas, likvidus ir pelningas, spartėjantis skolinimas įmonėms ir namų ūkiams prisideda prie aktyvumo būsto rinkoje.
Finansinė plėtra lemia ciklinių rizikų padidėjimą, tačiau sisteminės rizikos šiuo metu yra suvaldytos – šalyje įsiskolinimas yra žemas, skolininkų turto kokybė – aukšta, o bankai turi didelius kapitalo ir likvidumo rezervus.
person Ūla Klimaševska (ELTA)