Turkijos prezidentas uždaro liberalų Stambulo universitetą
Politika Valstybės represijos Įstatymų leidyba ES politika Turkija Europos Sąjunga
Ankara, gegužės 22 d. (AFP-ELTA).
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį įsakė vidury mokslo metų uždaryti pirmaujantį nepriklausomą liberalios pakraipos universitetą, teigiama oficialiame dekrete.
Šiuo dekretu, kuris buvo paskelbtas oficialiajame leidinyje, panaikinama Stambulo Bilgi universiteto, kuriame mokosi daugiau kaip 20 tūkst. studentų iš Turkijos ir užsienio šalių, o kai kurie jo tyrėjai yra pagarsėję savo srityse, veiklos licencija.
Uždarymas įsigalioja nedelsiant. Įsakyme remiamasi įstatymu, leidžiančiu uždaryti privačią įstaigą, jei „švietimo ir mokymo lygis, kurio tikimasi, yra (…) nepakankamas“.
Turkijos Aukštojo mokslo taryba (YOK) pažadėjo „imtis reikiamų priemonių“, kad šio socialinių mokslų universiteto studentai, kurie birželio mėnesį turėjo laikyti mokslo metų pabaigos egzaminus, „nepatirtų jokios žalos“.
YOK nenurodė, ar studentus artimiausiomis savaitėmis priims kitos įstaigos ir kaip jie galės baigti mokslo metus.
„Institucija, įkurta 30 metų trukusiomis pastangomis, buvo faktiškai uždaryta per naktį“, – tinkle „X“ rašė Bilgi universiteto teisės profesorius Yamanas Akdenizas.
„Konstitucija yra aiški – universitetai steigiami įstatymu ir taip pat gali būti uždaromi tik įstatymu. Bet kam tai rūpi?“ – pridūrė jis.
„Eroje, kurioje nėra teisingumo ar teisingų teismo procesų, atrodo, kad kitas darbotvarkės klausimas buvo uždaryti visą universitetą (…) Mes niekada netylėsime šios savivalės akivaizdoje“, – tikino profesorius.
Šiam universitetui nuo praėjusių metų vadovavo teismo paskirtas administratorius, nes jo patronuojančioji Turkijos bendrovė įsivėlė į pinigų plovimo ir mokesčių sukčiavimo verpetą.
1996 m. įkurtas Bilgi universitetas yra žinomas dėl savo liberalios politikos. Jis dalyvauja Europos Sąjungos mainų programoje „Erasmus“ ir kasmet priima daugybę Europos ir tarptautinių studentų.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pripažino, kad JAV tarpininkaujamos Ukrainos ir Rusijos derybos dėl taikos nebuvo vaisingos ir yra pristabdytos. M. Rubio teigimu, šiuo metu derybos nevyksta, tačiau JAV yra pasirengusios grįžti prie derybų stalo, jei situacija pasikeis. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha taip pat teigė, kad derybos dabartiniu formatu išsemtos ir reikalauja naujo postūmio.arrow_forward
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio NATO susitikime Švedijoje ragino parengti „planą B“ Hormuzo sąsiauriui atverti, jeigu Iranas atsisakys tai padaryti. M. Rubio teigė, kad šį klausimą iškėlė NATO derybose ir sulaukė didelio palaikymo. Naftos kainoms visame pasaulyje kylant, Hormuzo sąsiaurio atvėrimas tapo viena iš pagrindinių kliūčių įstrigusiose Vašingtono ir Teherano derybose.arrow_forward