TTLA: Lietuvos transporto sektorius išlaikys augimą, tačiau plėtros tempas lėtės
Vilnius, birželio 22 d. (ELTA).
Lietuvos transporto sektorius, per pastarąjį dešimtmetį demonstravęs vieną sparčiausių augimų Europos Sąjungoje (ES), artimiausiais metais turėtų išlaikyti plėtrą, tačiau jos tempas lėtės, teigiama Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) apžvalgoje.
„Eurostat“ duomenimis, 2015–2024 m. Lietuvos tarptautinių kelių pervežimų apimtys išaugo daugiau nei 2,5 karto – nuo maždaug 24 mlrd. iki 62 mlrd. tonkilometrių. Per tą patį laikotarpį ES tarptautinio kelių krovinių transporto rinka augo lėčiau – nuo maždaug 613 mlrd. iki 721 mlrd. tonkilometrių.
Skelbiama, kad vidutinis metinis augimo tempas siekė apie 1,8 proc., o Lietuvos vežėjų tarptautinių pervežimų apimtys didėjo daugiau nei 11 proc. per metus.
„Lietuva aiškiai lenkė bendrą ES rinką ir demonstravo vienus sparčiausių plėtros tempų Europoje“, – pranešime cituojamas TTLA vadovas Povilas Drižas.
Taip pat nurodoma, kad Lietuvos dalis ES tarptautinio kelių transporto rinkoje padidėjo nuo maždaug 3,9 proc. 2015 m. iki apie 8,6 proc. 2024 m. Pagal šį rodiklį šalis pateko tarp penkių didžiausių tarptautinio transporto rinkų ES.
Aljanso teigimu, jų atlikta analizė parodė, kad tarptautiniai pervežimai, sudarantys daugiau nei 90 proc. Lietuvos vežėjų apimčių, buvo pagrindinis sektoriaus augimo veiksnys. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, skelbiama, kad ES tarptautinių pervežimų apimtys 2023 m. sumažėjo apie 3 proc., o 2024 m. iš esmės stabilizavosi.
Anot TTLA, tarptautinių pervežimų mažėjimą daugiausia lėmė lėtėjanti Vakarų Europos, ypač Vokietijos, pramonė, tačiau Lietuvos vežėjų pervežimų apimtys tuo metu didėjo.
„Lietuva į paklausos mažėjimą reaguoja vėliau dėl didesnio atsparumo rinkos svyravimams, o augimo fazėje geba greitai didinti apimtis“, – nurodo P. Drižas.
Kaip praneša TTLA, per 2014–2025 m. laikotarpį Lietuvos krovininio kelių transporto paslaugų eksportas augo vidutiniškai 12,9 proc. per metus – nuo 1,61 mlrd. iki 6,06 mlrd. eurų.
„Realiu vertinimu, iki 2029 m. Lietuvos eksporto pajamos gali priartėti prie 8 mlrd. eurų, tačiau tam reikės tolesnio pajėgumų didinimo. Vairuotojų trūkumas išlieka pagrindiniu augimą ribojančiu veiksniu“, – teigia TTLA vadovas.
Pasak P. Drižo, geografiškai Lietuvos transporto paslaugų eksportas išlieka koncentruotas – Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai sudaro beveik pusę pajamų, nors augimas Vokietijos ir Prancūzijos rinkose pastaraisiais metais sulėtėjo.
Tuo metu Jungtinė Karalystė, P. Drižo teigimu, tapo sparčiausiai augančia Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinka. TTLA duomenimis, nuo 2022 m. iki 2025 m. ji pakilo iš 14-os į 4-ą vietą pagal eksporto apimtį. Taip pat Lietuvos transporto paslaugų eksporto struktūroje Italijos svarba mažėjo, o Austrijoje, Danijoje, Estijoje ir Latvijoje fiksuotas stabilus augimas.
person ELTA (ELTA)
Praėjusį penktadienį Lietuvos ambasadorė Jungtinėje Karalystėje Asta Radikaitė Piterboro mieste atidarė Lietuvos garbės konsulatą, kuriam vadovauja verslininkas Matthew Johnas Daltonas, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
M. J. Daltonas yra šeimos verslo įmonės „Dalton Seeds“ vadovas, taip pat JK žemės ūkio susivienijimo bei Anglijos lengvosios atletikos valdybų, įvairių sporto, kultūros ir bendruomenės iniciatyvų narys.
Naujai paskirtasis garbės konsulas dalyvauja Piterboro lietuvių bendruomenės veikloje, kuri yra viena aktyviausių JK. arrow_forward
Vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje procesas vyksta pagal planą, tačiau yra tam tikrų spragų, teigia Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. \nIki 2027 m. pabaigos apie 5 tūkst. moterų ir vyrų skirta infrastruktūra Lietuvoje bus plečiama kaip planuojama. \nVokietijos gynybos ministras pabrėžė, kad operacinis pasirengimas yra prioritetas, todėl, išnaudojus visas turimas priemones skatinant savanorystės principą, bus ieškoma alternatyvų.arrow_forward
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ragina Lenkiją ir Ukrainą koncentruotis į solidarumą ir gynybos bei atgrasymo veiksmus, nepaisant nesutarimų dėl istorinių interpretacijų. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžia, kad apie praeitį turėtų diskutuoti istorikai, o politikai turėtų žvelgti į ateitį. Konfliktas kilo po to, kai Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis nusprendė vienam kariniam daliniui suteikti Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) garbės vardą, kurį Lenkija kaltina dalyvavus lenkų žudynėse Antrojo pasaulinio karo metais.arrow_forward