TTK: siūlymas atidėti partnerystės instituto įsigaliojimą prieštarauja Konstitucijai

Vilnius, birželio 25 d. (ELTA).

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) nuomone, siūlymas metams atidėti partnerystės instituto įsigaliojimą prieštarauja Konstitucijai, konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.

Įvertinę Teisės departamento išvadą, trečiadienį už šios iniciatyvos galimą prieštaravimą Konstitucijai balsavo 5 TTK nariai, 2 buvo prieš, 1 susilaikė. 

Parlamentarų grupės teikiamos Civilinio kodekso (CK) pataisos, siūlančios numatyti, kad partnerystės institutas neįsigalioja iki 2026 m. liepos 1 d., Seimo teisininkų vertinimu, neatitinka šių metų balandžio mėnesį priimto Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, nes taip nebūtų užtikrinta jokia santuokos nesudariusių porų teisinė apsauga.

Įgyvendinus teikiamą siūlymą Lietuvos teisės sistemoje, Seimo Teisės departamento nuomone, neliktų teisės normų, skirtų santuokos nesudariusių asmenų porų teisiniam pripažinimui ir apsaugai užtikrinti.

„Priėmus pataisas, būtų grįžta į tokią pat teisinę padėtį, kokią KT savo nutarime įvertino kaip netoleruotiną, nes neužtikrinamas tokias poras sudarančių asmenų orumas, pažeidžiama šių asmenų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą, neužtikrinama šeimos apsauga. (…) Projektu siūlant vėl (retroaktyviai) grįžti į tokią padėtį, kai teisiniu reguliavimu nebūtų užtikrinta jokia santuokos nesudariusių asmenų porų teisinė apsauga, nepaisoma KT nutarime atskleistų įstatymų leidėjui iš Konstitucijos kylančių reikalavimų“, – komiteto posėdyje sakė Teisės departamentui atstovavusi Viktorija Staugaitytė. 

Seimo teisininkai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlytas projektas pažeidžia konstitucinį reikalavimą, numatantį, kad įstatymams nebūtų suteikiama grįžtamoji galia.

TTK posėdyje dalyvavęs vienas iš projekto autorių, Seimo narys Vytautas Sinica nesutiko su tokia teisininkų pozicija.

Pasak jo, projektu nesiekiama įveikti KT nutarimo, o „siekiama nukelti partnerystės instituto įsigaliojimą protingam terminui“.

„Įstatymo įsigaliojimo atidėjimas yra normali praktiką, kurią taiko ir KT. (…) Būtų protinga, racionalu ir pagrįsta, jei Seimas turėtų galimybę sureguliuoti šituos santykius, o ne paleisti juos reguliuoti bendrosios  kompetencijos teisme“, – sakė V. Sinica. 

ELTA primena, kad grupė parlamentarų siūlo numatyti, jog partnerystės institutas neįsigalioja iki 2026 m. liepos 1 d. Tvirtinama, kad šis terminas reikalingas, siekiant Seimui galutinai nuspręsti dėl partnerystės reglamentavimo CK. 

Balandžio mėnesį KT konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė CK straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Šiuo metu CK įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę. 

Teismas savo nutarime akcentavo, kad, atsižvelgiant į tai, poros dėl partnerystės įregistravimo gali kreiptis į teismus.

Vis dėlto, projektą teikiantys parlamentarai laikosi pozicijos, jog toks KT sprendimas kuria teisinį chaosą. Tvirtinama, jog Seimui nebuvo suteiktas reikiamas laikotarpis išspręsti partnerystės klausimą, todėl siūloma KT sprendimo įsigaliojimą atidėti iki 2026 m. liepos 1 d. Parlamentarai aiškina, kad partnerystės klausimą turi išspręsti Seimas, todėl per šį metų laikotarpį būtų galima priimti atitinkamą įstatymą.

Įstatymo projektą rengė ir inicijavo Nacionalinio susivienijimo narys Vytautas Sinica, „valstietė“ Ligita Girskienė ir konservatorius Kazys Starkevičius. Iniciatyvą yra pasirašę 57 Seimo nariai.