Trumpas paliaubų Irane pasiūlymą vadina „labai reikšmingu žingsniu“
Politika karas Artimuosiuose Rytuose Konfliktai Artimųjų Rytų politika JAV užsienio politika Donaldas Trumpas Iranas Teheranas
Vašingtonas, balandžio 6 d. (AFP-ELTA).
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos išnagrinėjo pasiūlymą dėl 45 dienų paliaubų kare Irane. Pasiūlymą jis pavadino „labai reikšmingu žingsniu“ šiame konflikte.
„Tai svarbus pasiūlymas, tai svarbus žingsnis. Jis nėra užtektinai geras, bet tai labai reikšmingas žingsnis“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, kalbėdamas per Velykų kiaušinių ridenimo šventę Baltuosiuose rūmuose.
„Dabar vyksta derybos. Pažiūrėsime, kas nutiks“, – pridūrė jis.
Anksčiau tą pačią dieną Baltieji rūmai patvirtino, kad svarstomas susitarimas dėl 45 dienų paliaubų su Iranu, tačiau D. Trumpas pasiūlymo nepatvirtino ir tęsia karą toliau.
„Tai viena iš daugelio idėjų, ir prezidentas jos nepatvirtino. Operacija „Epic Fury“ tęsiasi“, – AFP sakė Baltųjų rūmų pareigūnas, pridurdamas, kad prezidentas daugiau apie konfliktą kalbės spaudos konferencijoje, numatytoje 13 val. vietos laiku (20 val. Lietuvos laiku).
Maždaug tuo pačiu metu Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Teheranas atmetė paliaubas, kuriomis siekiama užbaigti karą, vadinęs paliaubas „Amerikos pasiūlymu“.
„Šiame atsakyme – išdėstytame dešimtyje punktų – Iranas... atmetė paliaubas ir reikalauja galutinai užbaigti konfliktą“, – pranešė naujienų agentūra IRNA.
Keletas šalių bando rasti diplomatinį sprendimą užbaigti 38 dienas trunkantį karas, kurį išprovokavo Izraelio ir JAV atakos prieš Iraną, atsakiusį raketų smūgiais į taikinius visame Artimųjų Rytų regione.
Renginyje Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas – stebimas pirmosios ponios Melanios Trump ir milžinišku Velykų zuikiu persirengusio talismano – kalbėjo apie Irano kariuomenę.
„Tas priešas yra stiprus. Ne toks stiprus, koks buvo prieš maždaug mėnesį, galiu jums tai pasakyti“, – sakė D. Trumpas.
„Tiesą sakant, mano nuomone, šiuo metu jie visai nėra stiprūs, bet netrukus tai sužinosime, ar ne?“ – kalbėjo JAV prezidentas.
Jei viskas priklausytų nuo jo, jis konfiskuotų Irano naftą, bet „deja, amerikiečiai norėtų, kad mes grįžtume namo“ ir užbaigtume karą, sakė D. Trumpas.
„Aš pasilikčiau naftą ir uždirbčiau krūvą pinigų“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad vasario 28 d. JAV ir Izraeliui pradėjus bombardavimo kampaniją prieš Iraną, pastarasis ne tik leidžia smogiamuosius dronus ir raketas į Persijos įlankos šalis ir Izraelį, bet ir iš esmės blokuoja laivybą Hormuzo sąsiauriu, gyvybiškai svarbiu pasaulio naftos ir dujų maršrutu.
Per šį karą žuvo tūkstančiai žmonių, pasaulio rinkos patyrė sukrėtimą, sutriko pagrindiniai laivybos maršrutai ir smarkiai išaugo kuro kainos.
person Marius Jakštas (ELTA)
Donaldas Trumpas vis labiau didina savo grėsmingą retoriką, kas sukelia abejonių apie jo psichinę sveikatą. Net kai kurie buvę sąjungininkai reikalauja nušalinti 79 metų respublikoną nuo pareigų dėl keistų ir kartais keiksmažodžiais palydimų įrašų socialinėje žiniasklaidoje. Pasaulio dėmesys dabar yra sutelktas į tai, ar D. Trumpas laikysis savo žodžio dėl Irano grėsmės, ar atsitrauks, kaip anksčiau dažnai elgdavosi.arrow_forward
Pagal Irano parlamento pirmininko Mohammado Baghero Ghalibafo teigimus, apie 14,4 mln. iraniečių užsiregistravo į savanorišką karo tarnybą, iniciatyvą pavadinus "Paaukoti gyvybę". Dėl konflikto su JAV ir Izraeliu, savanoriai bus pasitelkti papildomai prie Revoliucinės gvardijos ir kariuomenės. Šis didelis savanorių skaičius yra nacionalinės vienybės ir pasirengimo gintis ženklas, ypač po JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatumo.arrow_forward
Milijardierius Bilas Gatesas birželio 10 d. liudys Kongreso komitete, tiriančiame mirusio nuteisto seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino ir jo bendrininkės Ghislaine Maxwell veiklą. Gatesas, yra vienas iš žinomų asmenų, minimų JAV Teisingumo departamento dokumentuose, susijusiuose su Epsteinu. Tarp kitų įtakingų asmenybių, minimų daugiau nei 3 mln. Epsteino bylos dokumentuose, yra JAV prezidentas Donaldas Trumpas, technologijų milijardierius Elonas Muskas ir buvęs britų princas Andrew.arrow_forward
Misijos „Artemis II“ astronautai, grįždami po skrydžio aplink Mėnulį, užfiksavo Žemės nusileidimo momentą. Nuotrauka paskelbta NASA ir primena 57 metų senumo kadrą, padarytą per „Apollo 8“ misiją. Įgulą sudarė keturi asmenys: JAV astronautai Reidas Wisemanas, Kristina Koch ir Victoras Gloveris bei kanadietis Jeremy Hansen, jie vykdo istorinę misiją, kurios tikslas - pasirengti nusileidimui Mėnulyje 2028 m.arrow_forward