Ekonomika Lietuvos ekonomikos augimas Atlyginimai BVP Ekonomikos augimas Lietuvos bankas
Vilnius, balandžio 30 d. (ELTA).
Trišalė taryba ketvirtadienį pradėjo diskusijas dėl 2027-ųjų minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio. Lietuvos banko (LB) siūlymu, remiantis taryboje sutarta formule, minimali alga nuosaikiu scenarijumi turėtų augti 6,4 proc. – 73,6 euro „į rankas“, spartesniu – 12 proc. – 138,1 euro „į rankas“.
„Poveikis (…) BVP augimui yra nežymus – per trejus metus nuosaikaus didinimo scenarijaus atveju būtų 0,1 proc. (punkto – ELTA), spartesnio – 0,2 proc. (punkto – ELTA)“, – Trišalės tarybos posėdyje ketvirtadienį sakė LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Saulė Skripkauskienė.
LB vertinimu, jei MMA būtų didinama sparčiau, poveikis infliacijai 2027–2030 metų laikotarpiu sudarytų 1 proc. punkto, o MMA padidinus 73,6 euro – 0,6 proc. punkto.
Toks MMA dydis buvo nustatytas pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kai atsižvelgiama į prognozuojamą einamųjų ir ateinančių metų vidutinį darbo užmokestį (VDU) be priedų ir premijų bei MMA ir VDU vidurkį.
MMA ir VDU santykis turi siekti nuo 45 iki 50 proc. ir atitikti ketvirtadalio didžiausią VDU ir MMA santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vidurkį, nustatomą pagal paskutinių trejų metų duomenis.
Pasak LB atstovės, remiantis Finansų ministerijos ekonomikos prognoze, 2027 m. VDU augs 6,1 proc.
Jos teigimu, jei MMA didėtų 73,6 euro „į rankas“, VDU 2027-ais metais papildomai didėtų 1,52 proc. punkto, tuo metu MMA padidinus 138,1 euro, jis augtų 2,84 proc. punkto.
Anot S. Skripkauskienės, nuosaikaus didinimo scenarijumi būtų siekiama 47,5 proc. siekiančio VDU ir MMA santykio, spartaus – 50 proc.
Minimalios algos didinimas prisidėjo mažinant nelygybę
Pagal dabartinį santykį, LB atstovės teigimu, Lietuva tarp ES valstybių yra viduryje, tačiau pagal pajamų nelygybės dydį – antra, didesnė nelygybė yra tik Portugalijoje. Tiesa, pasak jos, tai lemia ne tik pajamos, bet ir ekonominė struktūra, mokesčių perskirstymas, politika, demografinė situacija.
S. Skripkauskienė teigė, kad nedarbo lygis šalyje neauga, o tai reiškia, kad pastaraisiais metais sparčiai didėjanti MMA neiškraipo darbo rinkos situacijos.
„Nedarbo lygis iš esmės neauga ir ateinančiais periodais jis palaipsniui mažės, augant šalies ekonomikai. Tai reiškia, kad, norint prisitraukti darbuotojų, atlyginimai toliau augs, todėl galime tikėtis VDU didėjimo“, – kalbėjo ji.
„Tai taip pat pagrindžia, kad mes pastaraisiais metais turėjome tikrai nemenkus MMA didinimus ir tai nesukūrė nedarbo lygio išaugimo. Būtent tokį efektą patvirtina ir daugelis mokslinių tyrimų, kurie sako, kad MMA didinimas iš esmės nedaro žalos darbo rinkai“, – pridūrė LB atstovė.
Ji akcentavo, kad nedidinat MMA, mažiausias pajamas gaunančių gyventojų pajamos neaugtų arba augtų mažiau, todėl nelygybė šalyje didėtų.
„Spartus lietuvoje stebimas atlyginimų augimas dėl natūralaus rinkos veikimo yra pakankamai netolygus – mažiausiai uždirbančių pajamos auga minimaliai“, – pažymėjo ji.
Remdamasi LB atliktu tyrimu, S. Skripkauskienė teigė, kad MMA didinimas prisidėjo prie darbo pajamų nelygybės mažinimo.
Pasak jos, 2023–2024 m. buvo pirmieji metai, kai MMA dydis neatskaičius mokesčių viršijo skurdo rizikos lygį, todėl sparčiai augant VDU ir nedidinant MMA, mažiausiai uždirbantiems taptų vis sunkiau įpirkti būtiniausias prekes ir jie priartėtų prie skurdo rizikos ribos.
Tiesa, ji atkreipė dėmesį, kad spartus darbo užmokesčio didinimas gali būti per didelė našta šalies verslui.
„Galima sakyti, Lietuvos darbo pajamų dalis nuosekliai augo pastarąjį dešimtmetį. Ši dalis jau yra pralenkusi euro zonos vidurkį ir iš esmės tolesnis didinimas galėtų būti per didelė našta verslui. Yra valstybių, kur ši dalis yra didesnė, bet Lietuva yra pasiekusi istorinį maksimumą“, – pažymėjo ji.
Pasak jos, didžiuosiuose Lietuvos miestuose MMA ir VDU santykis sudaro 30–35 proc., tačiau didžiojoje Lietuvos dalyje MMA yra netgi dominuojantis mokamas darbo užmokestis.
Jos teigimu, augant MMA, įmonėms regionuose tampa vis sunkiau ir darbo užmokesčiui augant sparčiau nei darbo našumui, prastėja mažiau pažangių įmonių, o kartu visos šalies konkurencingumas.
„Mūsų dabartinėse prognozėse, aukštesniame negu 2 proc. lygyje darbo našumas turėtų išsilaikyti vidutiniu laikotarpiu. Vis dėlto kol kas darbo sąnaudos tebeauga daugiau negu visa sukuriama nominali pridėtinė vertė“, – kalbėjo ji.
„Todėl tai yra svarbus aspektas ieškant konsensuso dėl MMA didinimo spartos“, – akcentavo LB atstovė.
Šiemet MMA siekia 1153 eurus „ant popieriaus“ – išaugo 11,1 proc., apie 69 eurais „į rankas“, tam valstybės biudžete skirta 37,3 mln. eurų.
person Marta Kraujelytė (ELTA)