Oslas, liepos 30 d. (AFP-ELTA).
Paauglystėje norvegai Andreas Bjellandas Eriksenas ir jo jaunesnis pusbrolis Vebjornas Bjellandas Bergas išgyveno masines žudynes Utiojos saloje ir dėl patirtos traumos tapo dar artimesni. Praėjus keturiolikai metų, pusbrolius išskyrė klimato politika: A. Eriksenas šiuo metu eina nafta turtingos šalies aplinkos ministro pareigas, o V. Bergas tapo vienu aršiausių jo kritikų.
Aplinkosaugos aktyvistų grupei „Extinction Rebellion“ priklausantis V. Bergas paskelbė, kad trečiadienį pradės bado streiką prieš naftos pramonės plėtrą remiančią centro kairiųjų vyriausybę. Jis reikalauja, kad valdžia atsisakytų naftos gavybos planetos gerovės vardan.
Dėl šio protesto aktyvisto pusbrolis politikas atsidurs sunkioje padėtyje, kadangi Norvegija rengiasi rugsėjo 8 d. vyksiantiems rinkimams, kuriuose svarbiausias kampanijos klausimas bus naftos pramonė.
29 m. V. Bergas ir jo 33 m. pusbrolis A. Eriksenas buvo jaunimo stovykloje Utiojoje 2011 m. liepos 22-ąją – tądien saloje kraštutinių dešiniųjų šalininkas Andersas Behringas Breivikas nušovė 69 žmones.
A.B. Breivikas taip pat susprogdino bombą netoli vyriausybės pastato Osle. Per sprogimą žuvo dar aštuoni žmonės.
„Akivaizdu, kad išgyvenant kažką panašaus (...) taip, tai paveikia santykius“, – interviu AFP sakė V. Bergas.
Tačiau jis tvirtina, kad ši patirtis neatitrauks jo nuo kampanijos prieš leiboristų vyriausybę, kuri siekia toliau vystyti vertingą naftos pramonę.
„Ši pramonės šaka pavertė mus labai turtinga šalimi“, – pripažįsta V. Bergas.
„Problema yra kaina – galimai milijonai žmonių mirs dėl naftos ir dujų išgavimo sukeltų padarinių. (...) Neverta tapti dar turtingesniais tokia kaina“, – pabrėžė jis.
Gausūs Norvegijos naftos ištekliai
Prasidėjus Norvegijos rinkimų kampanijai, V. Bergo poziciją palaiko kelios nedidelės partijos – nuo kairiųjų iki ekologų ir centro dešiniųjų liberalų.
Leiboristus remia konservatyvios ir griežtosios linijos dešiniosios partijos, siekiančios „vystyti, o ne naikinti“ naftos sektorių.
Norvegijos naftos ir dujų telkiniai jūroje iš tiesų padarė šalį turtingą – didžiausio pasaulyje šalies valstybinio investicinio fondo vertė siekia beveik 2 trilijonus JAV dolerių arba 350 000 JAV dolerių vienam gyventojui.
„Didžiosios partijos elgiasi taip, lyg to niekada nebus gana“, – sakė Norvegijos naftos sostine vadinamame Stavangeryje gimęs V. Bergas, kurio tėvas visą gyvenimą pradirbo naftos milžinėje „Equinor“.
„Tai didžiulė moralinė neteisybė – dar labiau praturtėti, nors ir taip esame vieni turtingiausių pasaulyje (...) Ir kad žmonės kituose regionuose, daugiausia neturtingi, tamsiaodžiai, turi tiesiog mirti, kad mes taptume dar turtingesni“, – kalbėjo jis.
Pusbrolio atsakomybė
A. Eriksenas atsisakė tiesiogiai komentuoti savo pusbrolio veiklą. Dar 2024 m. liepą, po to, kai V. Bergas buvo sulaikytas neteisėtai įsiveržęs į Oslo oro uostą, jis visgi kalbėjosi apie incidentą su „Dagbladet“.
„Suprantu, kad dauguma žmonių yra nekantrūs, ir aš toks pat. Reikia skubiai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kad būtų pažabota klimato kaita“, – laikraštis citavo Norvegijos klimato ir aplinkos ministro A. Erikseno žodžius.
„Tačiau mes su Vebjornu turime skirtingus požiūrius į tai, kaip šis perėjimas turėtų vykti, ir į savo nuomonės reiškimo būdus. Mano nuomone, norint užtikrinti, kad perėjimas atlaikytų laiko išbandymą, labai svarbu turėti didelę paramą“, – komentavo jis.
A. Bergas tvirtino šiemet nebalsuosiąs už leiboristus, bet pabrėžė, kad jis ir jo pusbrolis „labai vertina vienas kitą“.
„Darysiu viską, ką galiu, kad išsaugočiau mūsų santykius, bet ir toliau reikalausiu iš jo atsakomybės,“ – akcentavo aktyvistas.
person Justina Vaišvilaitė-Braziulienė (ELTA)