Politika Kibernetinis saugumas Korupcija Kriptovaliutos Jungtinė Karalystė
Londonas, gegužės 26 d. (ELTA).
Britų populistinės kraštutinės dešinės partijos „Reform UK“ lyderio Nigelo Farage\'o tvirtinimas, kad leidinio „The Guardian“ straipsnis apie jo nedeklaruotą 5 mln. svarų sterlingų dovaną iš kriptovaliutų milijardieriaus, atsirado po rusų kibernetinės atakos, neturi visiškai jokio pagrindo, leidiniui teigia buvęs Jungtinės Karalystės Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NCSC) vadovas.
Pasak Ciarano Martino, jei politiko teiginiai apie rusų kibernetinę ataką būtų tiesa, tai turėtų didelį poveikį Jungtinės Karalystės politikai Rusijos atžvilgiu, tačiau „Reform UK“ lyderis dar nepateikė „nė kruopelytės įrodymo“.
Įtarimai Farage\'ui
Kaip skelbta, Jungtinės Karalystės Parlamento etikos komisaras atliks tyrimą dėl 5 mln. svarų vertės dovanos, kurią N. Farage\'as gavo prieš tapdamas parlamento nariu. Pinigus 2024 m. pradžioje jam pervedė Tailande gyvenantis britų kilmės kriptovaliutų milijardierius Christopheris Harborne\'as dar iki N. Farage\'ui paskelbiant apie kandidatavimą parlamento rinkimuose.
Parlamento taisyklėse nurodoma, kad privaloma deklaruoti pajamas gautas per paskutinius 12 mėnesių iki rinkimų.
N. Farage\'o ir jo „Reform UK“ tvirtinimu, politikas nepadarė jokio nusižengimo, nes pinigai buvo gauti kaip dovana, o ne politinė auka, todėl jų neva nereikėjo deklaruoti.
Anksčiau N. Farage\'as aiškino, kad pinigai buvo naudojami apmokėti už jo asmeninę apsaugą.
Savaitgalį šaltinis „Reform UK“ partijoje teigė, kad pasak „kontržvalgybos ekspertų“ atliktos N. Farage\'o telefono analizės, partijos lyderio „telefonas, el. paštas ir banko sąskaitos buvo neteisėtai pasiekti priešiškų veikėjų, beveik neabejotinai susijusių su Maskva, naudojant tikslinės apgaulės taktiką“.
„Reform UK“ sekmadienį britų laikraščiui „Mail on Sunday“ teigė, kad apie dovaną žinojo tik keturi žmonės, o pats N. Farage\'as pridūrė, kad įtariama Rusijos veikla yra „kelianti didelį nerimą“, ir pabrėžė „grėsmę, kurią (tokia veikla – ELTA) kelia Britanijos saugumui“.
Farage\'as dėl tyrimo nesikreipė
Pasak „The Guardian“, N. Farage\'as kol kas nesikreipė į NCSC su prašymu ištirti jo įsitikinimą, esą dienraščio atskleista informacija apie kriptovaliutų milijardieriaus Ch. Harborne\'o kelių milijonų svarų sterlingų dovaną buvo Rusijos „įsilaužimo ir nutekinimo“ operacijos rezultatas.
Dienraščio kalbinto buvusio NCSC vadovo C. Martino vertinimu, „Reform UK“ lyderio papasakota Kremliaus operacija būtų „beprecedentis agresyvus įsikišimas“ į Britanijos demokratiją, todėl N. N. Farage\'as būtinai turėtų kreiptis į NCSC, kad centras ištirtų atvejį ir viešai paskelbtų techninius įrodymus, kuriais politikas grindžia savo teiginį.
„Premjero posto siekiantis asmuo iš esmės teigė, kad Rusija pradėjo beprecedentę agresyvią intervenciją – piktavališką intervenciją – į Britanijos politiką, tačiau nepateikė nė kruopelytės įrodymo, kuris patvirtintų šį teiginį. Jis metė rimtą kaltinimą užsienio politikos ir nacionalinio saugumo srityje, kuris, jei būtų tiesa, turėtų milžiniškų pasekmių Britanijos politikai Rusijos atžvilgiu. Tai labai, labai rimtas kaltinimas. Tai būtų nacionalinio saugumo klausimas. Jei tai tiesa, vyriausybė turėtų šiuo metu surengti skubų (nepaprastųjų situacijų komiteto – ELTA) posėdį, kad apsvarstytų savo atsaką į rimčiausią Rusijos įsikišimą į Britanijos vidaus reikalus per pastaruosius metus“, – teigė buvęs NCSC vadovas.
Jo teigimu, atsakomybė pranešti apie šį incidentą atitinkamoms institucijoms tenka pačiam N. Farage\'ui, atsižvelgiant į rimtas pasekmes šalies nacionaliniam saugumui.
„Tai pareikalautų kokios nors nacionalinės vyriausybės reakcijos, ar tai būtų tolesnės sankcijos, ar diplomatų išsiuntimas ir pan. Tačiau šiuo metu tai yra visiškai nepagrįstas teiginys, (...) o pareiga pateikti bent kokių nors įrodymų, kad šią itin nerimą keliančią informaciją turėtume vertinti rimtai, tenka p. Farage\'ui. (...) Tai, apie ką jis kalbėjo, būtų ne tik Rusijos vykdomas įsilaužimas, bet ir tai, ką mes vadiname „įsilaužimo ir nutekinimo“ operacija, o tai jau visai kas kita. Tai yra kur kas rimtesnis dalykas, nes pažeidžia tarptautines normas, ir tai yra tiesioginis įsikišimas, kurio tikslas – destabilizuoti mūsų demokratiją ir politiką, ko šnipinėjimo atveju nebūna“, – kalbėjo C. Martinas.
Pasak jo, Jungtinės Karalystės ministro pirmininko posto siekiantis politikas neturėtų sau leisti skleisti tokių teiginių, o po to nesiimti veiksmų.
„Premjero posto siekiantis asmuo turėtų į tai žiūrėti su didžiausiu rimtumu ir visapusiškai bendradarbiauti su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru bei kitomis atitinkamomis institucijomis; priešingu atveju neturėtumėte kelti tokių kaltinimų, nes jie yra pernelyg rimti, kad būtų galima jais švaistytis į kairę ir į dešinę“, – pabrėžė jis.
Dienraščio reakcija
Nedeklaruotos dovanos faktą atskleidusio dienraščio „The Guardian“ atstovas N. Farage\'o teiginius apie rusų kibernetinį išpuolį vadino „bandymu nukreipti dėmesį nuo teisėto jo finansinių reikalų tikrinimo“.
„Užuot atsakęs į žurnalistų ir politikų klausimus, Nigelas Farage\'as vėl slapstosi vykdydamas nepagrįstą puolimo prieš žiniasklaidą“, – pridūrė jis.
Britų dienraštis susisiekė su „Reform UK“, prašydamas pateikti komentarą.
ELTA primena, kad gegužės 7 d. Jungtinėje Karalystėje vyko savivaldos rinkimai, po kurių N. Farage\'o populistinės partijos „Reform UK“ mandatų skaičius vietos tarybose išaugo nuo mažiau nei 100 iki daugiau nei 1,4 tūkst. Tuo metu valdantieji leiboristai prarado beveik 1,5 tūkst. mandatų vietos tarybose.
Pasak „Politico“, nors „Reform UK“ tokią sėkmę savivaldos rinkimuose bus nelengva transformuoti į pergalę visuotiniuose, kad užsitikrintų daugumą parlamente ir N. Farage\'as galėtų tapti ministru pirmininku, tačiau tokios galimybės anaiptol nereikėtų atmesti. Vertindamas rinkimų rezultatus, N. Farage\'as gegužės pradžioje sakė, kad Jungtinės Karalystės politikoje vyksta istorinis lūžis, o „geriausia dar laukia ateityje“.
N. Farage\'as ir jo partija ne kartą sulaukė kritikos dėl Kremliui palankių pozicijų, įskaitant raginimus nustoti remti nuo Rusijos karinės agresijos besiginančią Ukrainą.
2025 m. lapkritį šios partijos vadovui Velse Nathanui Gillui buvo skirta įkalinimo bausmė. Jis buvo nuteistas už kyšių ėmimą mainais į Rusijai palankius pareiškimus Europos Parlamente.
person Marius Jakštas (ELTA)