Teismas pradėjo nagrinėti Seimo nario Sabučio „čekiukų” bylą, jis kaltės nepripažįsta
Jonava, birželio 29 d. (ELTA).
Kauno apylinkės teismas Jonavoje pirmadienį pradėjo nagrinėti Seimo nario Eugenijaus Sabučio „čekiukų“ baudžiamąją bylą.
Byla pradėta nagrinėti praėjus keturiems mėnesiams nuo jos perdavimo teismui - Kauno apygardos prokuratūra buvusio kandidato į Vyriausybės vadovus bylą teismui perdavė vasario pabaigoje.
Prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, E. Sabutis kaltės nepripažino.
„Taip, suprantu”, – teisėjos Linos Šafronienės paklaustas, ar supranta, kuo kaltinamas, atsakė politikas.
„Ne, neprisipažįstu“, – atsakė kaltinamasis, kai buvo klausiama jo pozicijos dėl kaltės.
Seimo narys pareiškė, kad parodymus duos tik po visų liudytojų apklausos ir kai bus ištirti bylos įrodymai.
„Noriu išgirsti liudytojus, visus įrodymus“, – Eltai sakė E. Sabutis, po posėdžio paklaustas, kodėl pasirinko duoti parodymus proceso pabaigoje.
Šioje byloje yra 10 liudytojų.
„Juos visus ir kviesim į kitą posėdį rugsėjo 30 dieną”, – sakė teisėja L. Šafronienė.
Prokuroras Darius Valkavičius, skelbdamas kaltinamąjį aktą, minėjo, kad 2019–2020 m. E. Sabutis, eidamas Jonavos rajono tarybos nario pareigas, sulaužė tarybos nario priesaiką ir daugiau nei metus veikė priešingai tarnybai interesams.
Pasak prokuroro, E. Sabutis, būdamas tarybos nariu, įtariama, sąmoningai suklastojo 18 vienetų tarybos nario išmokų avanso apyskaitų
Kaip skelbė ELTA, būdamas Jonavos tarybos nariu 2019–2020 m., kaip įtariama, savivaldybei pateikė dokumentus, esą savo veikloje išnaudojo apie 1,5 tonos kuro ir pateikė svetimus kvitus kompensacijai gauti. Jis taip pat už savivaldybės lėšas įsigijo televizorių „Samsung“ su garso sistema.
Pernai rugsėjį teisinės neliečiamybės netekęs socialdemokratas stebėjosi teisėsaugos vykdomais tyrimais „čekiukų“ bylose, esą įtarimai dėl galimai pasisavintų lėšų buvusius tarybos narius pasiveja tada, kai politikai nusprendžia kandidatuoti į aukštesnes pareigas arba nacionalinėje politikoje sulaukia daugiau dėmesio. Parlamentaras teigė, kad rugpjūtį jis sulaukė iš savo kolegų palaikymo ir raginimo pretenduoti į premjero poziciją. Anot E. Sabučio, pasiekus žiniai, jog „čekiukų“ byloje jam suteikiamas specialiojo liudytojo statusas, jis kandidatuoti į Vyriausybės vadovus atsisakė.
E. Sabutis tuomet nenorėjo detalizuoti aplinkybių, kada ir kokiu būdu sužinojo, jog figūruoja „čekiukų“ byloje. Jis tik patvirtino, jog apie būsimą apklausą Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) sužinojo Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo posėdžio metu, kai buvo svarstoma dėl kandidatūros į premjero postą. Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė kad, jei paaiškėtų, jog teisėsauga mėgino kištis į politinius procesus, ieškant kandidato į premjerus, „lėktų galvos“.
Prokuroras D. Valkavičius yra sakęs, šeimos nariai buvo apklausti 2025 m. liepos 30 dieną, liepos 28 ir 29 dienomis apklausti dar du asmenys, liudytojų apklausos vyko liepos 30 ir rugpjūčio 1 dienomis. Vėliau nuspręsta E. Sabutį apklausti kaip specialųjį liudytoją.
Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo posėdyje E. Sabutis ryžtingai pristatė savo viziją, tačiau prieš pat balsavimą pranešė, kad traukiasi iš kovos, neaiškiai prasitaręs, jog viskas pasikeitė ir kažką užsimindamas apie teisėsaugą.
Kuro pylimą deklaravo būdamas komandiruotėse užsienyje
E. Sabučio bylą tyrę pareigūnai pastebėjo, kad dokumentuose nurodoma, jog išlaidas tarybos nario veiklai jis patyrė ir būdamas užsienyje.
„10 kartų būdamas užsienyje E. Sabutis deklaravo, kad patyrė išlaidas kurui kaip tarybos narys Lietuvoje. Tai kėlė klausimų, ši informacija buvo tikrinama. Yra viena data, kuomet 2019 metais kuras buvo deklaruotas keturis kartus toje pačioje degalinėje su mažu laiko intervalu. 20 valandą 51 minutė piltas dyzelinas iš vienos kortelės, 21 valandą piltas benzinas iš kitos kortelės, 21 valandą minutė piltas dyzelinas už grynuosius pinigus ir 21 valandą 7 minutės piltas dyzelinas iš kitos kortelės.Tokie dalykai indikavo, kad galimai piktnaudžiaujama ir fiktyviai renkami čekiai“, – sakė prokuroras.
STT nustatė, kad kuro įsigijimui tuometis tarybos narys panaudojo 16 kortelių, kurą pylėsi 72 kartus ir tik vieną kartą mokėjo savo kortele.
„Kuro kiekis – benzino įsigyta šiek tiek daugiau nei tona, dyzelino – beveik pusė tonos ir dujų apie 170 litrų“, – sakė prokuroras D. Valkavičius.
Pasak jo, tarybos nario lėšos buvo panaudotos ir įsigyjant televizijos paslaugas ir bei televizorių „Samsung QE55Q60R” su garso sistema.
„Įstatymas nesuteikė galimybės už savivaldybės pinigus įsigyti televizorių ar televizijos paslaugą, tai inkriminuota kaip įstatymo pažeidimas. Ši medžiaga perduota teismui. Jis pasakys, ar pagrįsti kaltinimai. Šiuo metu teismai turi labai įvairią nuomonę šiais klausimais“, – sakė prokuroras.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai kovą nutraukė Jonavos mero, socialdemokratų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ bylą, konstatavęs, kad jo veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Šios bylos duomenimis, M. Sinkevičius nuo 2022 m. birželio iki 2023 m. kovo išmokas tarybos nario veiklai finansuoti skyrė apmokėti už mobiliojo ryšio paslaugas, kuriomis realiai naudojosi jo sutuoktinė, pačiam M. Sinkevičiui teiktas ,,Telia Play“ internetinės televizijos paslaugas ir asmeninėms reikmėms įsigytų dviejų televizorių mėnesines įmokas.
STT duomenimis, 2019–2020 m. E. Sabutis, eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, įtariama, suklastojo 18 tarybos nario išlaidų avanso apyskaitų, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai patirtas transporto ir telefono ryšio išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad politikas, galimai klastodamas tarybos nario išlaidų avanso apyskaitas ir jas teikdamas savivaldybės buhalterijai, manoma, pasisavino jam patikėtą, svetimą, Jonavos rajono savivaldybės administracijai priklausiusį turtą – 3 tūkst. 100 eurų.
Manoma, kad politikas, siekdamas pasisavinti avansu gautas išmokas tariamai patirtoms išlaidoms pagrįsti, naudojo čekius, kurie buvo apmokėti viešosios įstaigos, uždarųjų akcinių bendrovių bei kitų asmenų banko mokėjimo kortelėmis ir grynaisiais pinigais. Už minėtas lėšas buvo įsigyti degalai, apmokėtos televizijos ir televizijos įrangos įsigijimo išsimokėtinai paslaugos.
E. Sabutis taip pat kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos, taip sumenkino tarybos nario autoritetą, visuomenės pasitikėjimą juo, kaip valstybės politiku, bei pakirto pasitikėjimą Jonavos rajono savivaldybe.
2024 m. E. Sabutis tapo Seimo nariu, todėl vykstant ikiteisminiam tyrimui generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą, prašydama panaikinti šio Seimo nario teisinę neliečiamybę. Po generalinės prokurorės N. Grunskienės kreipimosi, Seimo narys E. Sabutis kreipėsi į Seimą, prašydamas jo atžvilgiu laikinosios tyrimo komisijos nesudaryti ir panaikinti jo teisinę neliečiamybę supaprastinta tvarka.
person Ingrida Steniulienė (ELTA)
Kinija perspėjo Australiją nežaisti geopolitinių žaidimų, atsiradus paktui tarp Australijos ir Vanuatu, draudžiančiam steigti karinę bazę šioje Ramiojo vandenyno valstybėje. Australija ir Vanuatu pasirašė platų ekonominį ir saugumo susitarimą, kuriame Australija įsipareigojo skirti 500 mln. Australijos dolerių paremti Vanuatu. Šis susitarimas yra naujausias iš eilės, kurį Australija sudarė su Ramiojo vandenyno salų valstybėmis, siekdama pažaboti didėjančią Kinijos įtaką saugumo srityje.arrow_forward
Lietuvos kariuomenės sandėlius pasiekė Estijos įmonės „Eesti Arsenal“ pagamintos M14 tipo prieštankinės minos, kurių vertė sudaro apie 3 mln. eurų, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Pirma minos skirtos naikinti priešo kovos techniką iš šono, yra naudojamos keliams, miško keliukams ir kitiems siauriems pravažiavimams blokuoti.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad šiuo veiksmu stiprinama šalies kariuomenė ir viso regiono saugumas.arrow_forward