Teismas padarė pertrauką Švenčionienės ir Juraičio byloje: kaltinamoji kalbėjo beveik 2 valandas

Vilnius, kovo 13 d. (ELTA).

Vilniaus apygardos teismas penktadienį nusprendė daryti pertrauką proceso nagrinėjime, kuriame Erika Švenčionienė, Kazimieras Juraitis ir Valerijus Ivanovas kaltinami dėl padėjimo veikti prieš Lietuvą.

Pertrauka daroma iki balandžio 14 d., po to, kai E. Švenčionienė teismo salėje kalbėjo beveik 2 valandas.

E. Švenčionienė pasisakydama tvirtino, kad Lietuva, atgavusi nepriklausomybę, gražiai sugyveno su savo kaimynais, tačiau viskas pasikeitė po 2014-ųjų metų, kai, jos teigimu, „JAV anglosaksams“ nepavyko padaryti perversmo Ukrainoje.

„Ukraina netapo Europos Sąjungos (ES) nare, viskas nepasisekė taip kaip norėtųsi, Lietuvoje irgi pasikeitė politinis laukas. Vis garsiau pradėjome rėkti kad kaimynai rusai nėra tokie geri, kad gali mus užpulti, kalbama apie nuoskaudas lietuviams“, – kalbėjo E. Švenčionienė.

Aiškindama apie praėjusios Lietuvos Vyriausybės neva indėlį bandant suorganizuoti perversmą Baltarusijoje, kaltinamoji tvirtino, jog Lietuva klestėjo bendraudama su Baltarusija.

Tuo metu kalbėdama apie sprendimą vykti į Baltarusiją, E. Švenčionienė teigė, kad norėta patiems įsitikinti, kaip gyvena žmonės šioje šalyje. Be to, ji pabrėžė, kad įstatymas tokio vizito nedraudė.

„Nusprendėme kurti forumą, forumą kūrėme pagal nuostatas, kurios yra duotos Registrų centre. Nesugalvojame nei vienos papildomos veiklos, nei vienos, pasirinkome iš to, ką mums leido ir davė įstatymas. Ir nuvykome į šalį. Nuvykome, pamatėme labai tvarkingą gražią šalį, gražius šviesius žmones, kurie gyvena ne prasčiau nei lietuviai, gyvena gražiuose namuose, važinėja gražiais automobiliais“, – sakė ji.

„Mes pasakėme savo draugišką kalbą, kad tauta nori gyventi taikoje, pasidžiaugėme bendra gražia istorija (...). Turėjome tokį valstybinį darinį Litbel. Emociškai man gražiai skamba – teritorija Baltarusijos didelė, teritorija Lietuvos maža. Bet bendras valstybės pavadinimas skambėjo – Litbel“, – prisiminė E. Švenčionienė.

Kiek vėliau ji citavo Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos žodžius.

E. Švenčionienei taip pat pateikti kaltinimai dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

Kaip skelbta, vasario mėnesį vykusio teismo metu E. Švenčionienė kaltės nepripažino, o kaltinimus vadino „politiškai sufabrikuotais“.

Į teismą nuotoliu vasarį turėjo prisijungė ir K. Juraitis, tačiau parodymų nedavė.

Savo ruožtu V. Ivanovas teisme sakė neigiantis savo kaltę – šie, anot jo, yra juridiškai nepagrįsti.

ELTA primena, kad baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariams E. Švenčionienei, K. Juraičiui ir buvusio prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui Valerijui Ivanovui.

Prokuroras Redas Savickas, anksčiau teisme paskelbęs kaltinamąjį aktą, nurodė, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Anot prokuroro, E. Švenčionienė ir K. Juraitis  2022 m. vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą.

Kaip teigė prokuroras, E. Švenčionienė, kaip asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ atstovė, ir K. Juraitis dalyvavo įvairiuose Baltarusijos ir Rusijos institucijų organizuotose forumuose.

E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.

E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Tyrimo duomenimis, veikdama kartu su dar vienu kaltinamuoju V. Ivanovu, 2023 metų pradžioje ji dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius. Anot prokuroro, V. Ivanovas laidoje kalbėjo apie tai, kad esą 1991 m. Sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo nebūtinai SSRS kariškiai.