Teismas nepriėmė už piktnaudžiavimą nuteistos buvusios Šiaulių ligoninės darbuotojos skundo
Teisėsauga Korupcija Organizuotas nusikalstamumas Teismo procesai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Vilnius, balandžio 12 d. (ELTA).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atsisakė priimti už piktnaudžiavimą veikiant organizuotoje grupėje nuteistos buvusios Respublikinės Šiaulių ligoninės Strateginio valdymo skyriaus direktorės Aušrelės Šalkauskienės kasacinį skundą.
„Atrankos kolegija nenustatė nė vieno Baudžiamojo proceso kodekso straipsnyje numatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Be to, konstatuota, kad skundas nepagrįstas teisiniais argumentais“, – Eltai teigė LAT pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Tautvilė Merkevičiūtė.
Trečiadienį teismui nusprendus nepriimti skundo, A. Šalkauskienei lieka galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo ji pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo veikiant organizuotoje grupėje ir nubausta 18,8 tūkst. eurų bauda bei 10 tūkst. eurų konfiskavimu. Nuteistoji baudą sumokėjo. Šios nuteistosios atžvilgiu procesas yra baigtas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdyba tyrė 2010–2015 m. vienoje didžiausių šalies gydymo įstaigoje vykdytus korupcinius nusikaltimus.
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje minėtu laikotarpiu veikė lėšų pasisavinimo schema, pagal kurią kai kuriems darbuotojams buvo skiriami priedai ir priemokos. Vykdydami vadovų nurodymus, darbuotojai didžiąją dalį priedų ir priemokų turėdavo atiduoti vadovams.
Įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra nustatyta, kad šeši darbuotojai ligoninės administracijai perdavė 46 889 eurus.
„Iš priedus grąžinusių asmenų parodymų matyti, kad juos darbuotojai grąžino dėl juos įpareigojančio pavaldumo, kadangi tokį nurodymą davė vadovai, kurie, be kita ko, daliai jų leido klaidingai galvoti apie surenkamų lėšų naudojimą ligoninės reprezentacijai“, – paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas.
Kai kurie pinigus grąžinę ligoninės darbuotojai teigė, kad pritarė nurodymui grąžinti dalį gauto priedo, teigė, kad jie yra „seno kirpimo“ žmonės, kurie neaptarinėja viršininkų nurodymų, o juos vykdo. Kitas darbuotojas nurodė, kad klausimo, kodėl reikės atiduoti dalį priedo, jie su niekuo neaptarinėjo, esą vadovas pasakė ir nebuvo kur dėtis.
Kitas ligoninės darbuotojas sakė, kad, jei būtų žinojęs, jog lėšos nebus naudojamos ligoninės reikmėms, kad jas pasiims A. Šalkauskienė, ligoninės direktorius Petras Simavičius ir tuometis Infrastruktūros direktorius Vygentas Jocius, jis pinigų nebūtų davęs.
„Nors priedus grąžinę asmenys tai įvardijo kaip pinigų grąžinimą savo valia, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai nebuvo savanoriškas darbuotojų veiksmas, kuriuo buvo siekiama paremti ligoninę. Viešoje įstaigoje dirbantys darbuotojai galėjo ir turėjo suprasti, nes tai visuotinai žinoma, kad niekur buhalterijoje neapskaitytais jų perduotais grynaisiais pinigais legalus ligoninės rėmimas, jos skolų grąžinimas ar remonto atlikimas nėra įmanomas. Tokie veiksmai yra administruojami ir turi atsispindėti oficialiuose įstaigos veiklos dokumentuose“, – paskelbė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Aušra Bielskė, Jūratė Jakubonienė ir Linas Šiukšta.
Jie pastebėjo, kad nė vienas darbuotojas nenurodė prašęs išsamesnės informacijos, kur bus panaudoti grąžinti pinigai, kokioms reprezentacinėms išlaidoms konkrečiai, taip pat nė vienas nereikalavo ir jokios ataskaitos.
Remdamiesi liudytojų parodymais teisėjai nustatė, kad A. Šalkauskienė, V. Jocius ir P. Simavičius ligoninėje darbo metu disponavo grynaisiais pinigais ir naudodamiesi jiems pavaldžiais darbuotojais bei ligoninėje pas A. Šalkauskienę laikomais grynaisiais pinigais įsigydavo įvairias prekes.
„Būtent A. Šalkauskienei buvo perduodami iš darbuotojų surinkti grynieji pinigai, o A. Šalkauskienė juos perduodavo P. Simavičiui. Neabejotina, kad iš darbuotojų surenkami pinigai buvo naudojami ne reprezentaciniais, o turtiniais pačių P. Simavičiaus, A. Šalkauskienės ir V. Jociaus tikslais“, – nusprendė teismas.
Kaip liudytojai apklausti vairuotojai pasakojo, kad ligoninės vadovybei yra pirkę ir vežę maisto produktų, yra tekę tuos produktus ar gėrimus perduoti kaip lauktuves kitiems asmenims.
Liudytojas K. K. nurodė dirbęs ligoninėje gydytoju neurologu. Teigė, jog yra tekę vienam iš teisiamųjų parvežti maisto produktų. Tai buvo ne užsakymas, o prašymas pakeliui parvežti ir tai buvo vienkartiniai reti atvejai. Produktų buvo parvežta per du kartus už maždaug 700 eurų.
Ligoninėje rasta įkalčių
Tirdami šią bylą STT pareigūnai rėmėsi ne tik liudytojais, bet ir ligoninės kompiuteriuose rastuose reikšmingais duomenimis – buvo rasti failai su informacija apie darbuotojams skiriamas priemokas 2013 m. ir jų dydį, apskaičiuota darbuotojo gaunamo priedo suma.
Sugretinus šiuos duomenis su liudytojų parodymais, teismas nustatė, kad kompiuteryje esantys skaičiavimai atspindi sumas, kurias darbuotojai turėdavo grąžinti. Grąžinama būdavo priskaičiuoto priedo suma, atėmus 24 proc. Būtent tokie skaičiavimai atlikti ligoninės kompiuteryje rastuose failuose.
Ligoninėje buvo rastas lapelis su užrašu: „300 Eur 1035.85 Lt I.“, kabinete rastoje darbo knygoje yra įrašai su nurodytomis sumomis eurais: „925“, „665“, „557“. Be to, ant gydymo įstaigoje rasto lapelio buvo rašikliu ir pieštuku parašyti vardai, pavardės ir prie jų skaičiai: „J. - 1925+“, parašyta rašikliu, pieštuku šalia dešinėje pusėje parašyta „557.51“; „P. - 980+“ parašyta rašikliu, pieštuku šalia dešinėje pusėje parašyta „283.82“; „V. 980+“, parašyta rašikliu, pieštuku šalia dešinėje pusėje parašyta „283“, „J. T. 900+“, parašyta rašikliu, pieštuku šalia dešinėje pusėje parašyta „557.51“; „J. G. (945/170)+“, parašyta rašikliu, pieštuku šalia dešinėje pusėje parašyta „273.69“; „L. 550+“, parašyta rašikliu, pieštuku šalia dešinėje pusėje parašyta „159.29“; „R. 246“, parašyta pieštuku, ant viršaus parašyta rašikliu. Lapelio apačioje parašytas pieštuku skaičius „2 061“, ant viršaus tas pats skaičius užrašytas rašikliu.
Paaiškėjo, kad šiame lapelyje yra sąrašas žmonių, iš kurių buvo renkami pinigai, čia yra surašytos sumos litais ir perskaičiuotos į eurus. Tokias sumas rinkdavo kiekvieną mėnesį, jeigu niekas nesirgdavo, neatostogaudavo ir jeigu kas ketvirtį ar pusmetį nesikeisdavo priedo procentas.
P. Simavičius buvo nuteistas kartu su A. Šalkauskiene dėl piktnaudžiavimo, veikiant organizuotoje grupėje. Jam skirta subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą 3 metams, ir daugiau nei 25 tūkst. eurų dydžio bauda. Buvęs ligoninės vadovas taip pat trejus metus negalės eiti vadovaujamų pareigų valstybės tarnyboje, iš jo bus konfiskuota kone 45 tūkst. eurų.
Buvęs Infrastruktūros direktorius V. Jocius taip pat pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, veikiant organizuotoje grupėje. Jam skirta daugiau nei 11 tūkst. eurų bauda ir 3 tūkst. eurų konfiskavimas. Nuteistasis baudą yra sumokėjęs.
Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad visi darbuotojai jiems skirtus ir išmokėtus priedus bei priemokas vertino kaip sąžiningai uždirbtus pinigus už savo papildomus darbus, tad jų atidavimas, pateikus minėtą žinomai melagingą informaciją, turėjo sukelti ir sukėlė darbuotojams neteisybės jausmą.
„Dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų, įvykdytų pasinaudojant užimamomis vadovaujančiomis pareigomis, sukurtos savivalės, įstatymo nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemos, buvo pažemintas ligoninės vadovo vardas, sumenkintas ligoninės kaip viešojo juridinio asmens autoritetas bei pasitikėjimas šia įstaiga. Pažymėtina, kad VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, kurios dalininkė ir savininkė yra Lietuvos valstybė, yra visos valstybės sveikatos priežiūros sistemos dalis. Tai yra viena didžiausių respublikinių ligoninių Lietuvoje, teikianti ir aukščiausio tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, reikšmingas ne tik regioniniu, bet ir visos valstybės mastu. Apibendrinant tai, kas pasakyta, spręstina, kad nuteistųjų nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala ligoninei ir valstybei“, – rašoma nuosprendyje.
Šioje byloje taip pat buvo nustatyta, kad buvęs ligoninės vadovas P. Simavičius 2005–2015 metais sistemingai priiminėjo kyšius iš verslininko už pastarojo įmonei palankius sprendimus dėl patalpų nuomos ritualinėms paslaugoms teikti ir mokamo mirusiųjų kūnų pervežimo.
Ikiteisminį tyrimą atliko STT, valstybinį kaltinimą teisme palaikė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.
person Ingrida Steniulienė (ELTA)
Nuo metų pradžios Lietuvoje registruoti 39 nelaimingi atsitikimai darbe, iš jų 34 buvo sunkūs, o 5 pasibaigė mirtimi, pranešė Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Skaičiai rodo, kad pavojingų situacijų darbo vietose mastas iš esmės nesikeičia, o tai reiškia, kad saugos priemonės ne visada veikia taip, kaip turėtų. Daugiausia sunkių nelaimingų atsitikimų šiemet fiksuota atliekant sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo ir iškrovimo darbus.arrow_forward
Pasaulio lyderiai, įskaitant Pakistaną, Europos Sąjungą, Rusiją ir Australiją, ragina Jungtines Valstijas ir Iraną tęsti derybas dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo, kurios neseniai Islamabade baigėsi be rezultatų. Pakistanas ir ES pabrėžia būtinybę laikytis paliaubų ir tęsti diplomatines priemones, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasisiūlė tarpininkauti siekiant taikos. Jungtinė Karalystė ir Australija išreiškė nusivylimą dėl nesėkmingų derybų, tačiau ragina tęsti pastangas.arrow_forward
Po nesėkmingų derybų su Iranu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie Hormuzo sąsiaurio „blokadą“, kurią pradės JAV karinis jūrų laivynas. Reaguodamas į Irano nenorą atsisakyti savo branduolinių ambicijų, D. Trumpas nurodė JAV kariniam jūrų laivynui užblokuoti Hormuzo sąsiaurį. Taip pat prezidentas pareiškė, kad nurodė JAV kariniam jūrų laivynui „sulaikyti kiekvieną laivą“ tarptautiniuose vandenyse, kuris sumokėjo duoklę Iranui. arrow_forward