Teismas: kaltinamasis padegamųjų siuntų byloje Šuranovas turi likti su apykoje
Teisėsauga Kriminaliniai įvykiai Baudos ir atsakomybė Organizuotas nusikalstamumas Vilnius Rusija
Vilnius, rugpjūčio 15 d. (ELTA).
Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad iš Vilniaus siuntas su padegamaisiais įrenginiais galimai išsiuntęs Lietuvos pilietis Aleksandras Šuranovas turi toliau nešioti apykoję.
„Kardomoji priemonė intensyvi priežiūra A. Šuranovui taikoma įvertinus tai, kad jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos tik griežtos laisvės atėmimo bausmės, be to, jis turi ryšių užsienyje. Spręsdamas dėl tolesnio kardomosios priemonės taikymo, teismas pažymėjo, kad minėtos aplinkybės šiuo metu nėra išnykusios. Teismas, siekdamas, užtikrinti A. Šuranovo dalyvavimą procese, nutarė terminą pratęsti trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo rugpjūčio 11 dienos“, – Eltai teigė Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėja Lina Nemeikaitė.
Pirmadienį priimta nutartis dėl kardomosios priemonės taikymo dar gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
A. Šuranovo advokatė prašė pakeisti teismo intensyvios priežiūros sąlygas, leidžiant kaltinamajam ilgesniam laikui išeiti iš namų.
Per apklausą teisme A. Šuranovas sakė, kad jo buvo paprašyta už pinigus išsiųsti į kelias užsienio šalis siuntinius. Vyras teigė nemanęs, kad siuntiniai gali būti kažkuo įtartini.
„Įtarimų nekilo“, – sakė A. Šuranovas.
Atsakinėdamas į advokatų klausimus apie tai, kodėl, jo manymu, jis ir kiti asmenys sulaukė kaltinimų ir atsidūrė teisme, vyras neslėpė manantis, kad jie galėjo būti apgauti.
„Mus pakišo“, – teigė A. Šuranovas.
Teisėsauga įtaria, kad nusikaltimo organizatoriai yra Rusijoje
Kaltinimai šioje byloje pateikti penkiems asmenims: A. Šuranovui, Daniilui Jenciui, V. Kovačui, V. Borsukui ir Eldarui Salmanovui. Kaltinamieji yra Ukrainos, Lietuvos ir Rusijos piliečiai.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukti vyrai byloje yra kaltinami organizavimu ir planavimu įvykdyti teroro aktus skirtingose valstybėse veikiant organizuotoje teroristinėje grupėje. Jie buvo sulaikyti Lietuvos ir kitų valstybių teritorijose.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d., kaip įtariama, Lietuvos pilietis A. Šuranovas, veikdamas kartu su bendrininkais, pasinaudojo DHL bei DPD bendrovių tarptautinių siuntų pristatymo bei transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus išsiuntė keturias siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais.
Dvi iš šių siuntų buvo adresuotos ir DHL krovininiais lėktuvais išsiųstos į Jungtinę Karalystę, kitos dvi – adresuotos ir išsiųstos į Lenkiją DPD krovininiais vilkikais.
Pirmoji siunta, veikiama iš anksto užprogramuoto elektroninio laikmačio, detonavo ir užsidegė Leipcigo oro uoste ankstų liepos 20 d. rytą, prieš pat krovinio pakrovimą į jungiamojo skrydžio (Vilnius–Leipcigas–Jungtinė Karalystė) DHL krovininį lėktuvą.
Antroji siunta užsidegė liepos 21 d. naktį DPD krovininiame vilkike, važiavusiame per Lenkiją. Jungtinę Karalystę pasiekusi siunta Birmingeme esančiame DHL sandėlyje užsidegė dar maždaug po paros, taip pat nakties metu.
Ketvirtas siuntinys, gabentas DPD krovininiu sausumos transportu, neužsidegė dėl gedimo įtaise ir buvo perimtas pareigūnų. Jį ištyrus buvo nustatytas šių įrenginių sprogstamųjų-padegamųjų įrenginių mechanizmas ir įvertintas keltas pavojingumas.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji sprogstamuosius užtaisus slėpė siuntose, kuriose buvo pečių masažuokliai, kūno priežiūros priemonės.
Visi kaltinamieji byloje pareiškė nepripažįstantys savo kaltės.
Pasak pareigūnų, Vilniuje teisiami kaltinamieji yra vykdytojai, tarpininkai, o nusikaltimo organizatoriai yra Rusijoje ir nepasiekiami. Nustatyta, kad nusikaltimus organizavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausioji žvalgybos valdyba.
Ši baudžiamoji byla atskirta nuo didelės apimties sudėtingo Lietuvos kriminalinės policijos biuro atliekamo tyrimo, kuriame šiuo metu nustatyta ne mažiau kaip 16 įvairių valstybių piliečių, organizavusių, planavusių ir prisidėjusių vykdant teroristinius nusikaltimus skirtingose šalyse.
Tyrimo duomenimis, organizuojant ir rengiantis įvykdyti teroro aktus, atskiroms užduotims buvo pasitelkiami Rusijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos, Ukrainos piliečiai, dažniausiai – socialiai pažeidžiami asmenys, kurie tuo tikslu buvo ieškomi pasinaudojant pažintimis, verbuojant ir palaikant ryšį per „Telegram“ programą bei siūlant atlygį ir atsiskaitant kriptovaliuta.
person Ingrida Steniulienė (ELTA)
Bendrosios lošimų organizatorių pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 153,6 mln. eurų, kas yra 16,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Loterijų bilietų per pirmąjį pusmetį išplatinta už 87,7 mln. eurų, o loterijų laimėjimams šiemet išmokėta 49,3 mln. eurų.
Pagal Lošimų priežiūros tarnybos duomenis, lošimų rinkoje toliau auga nuotolinių lošimų dalis, sudaranti apie 78 proc. visos rinkos.arrow_forward