Teismas: dujotiekio „Nord Stream“ sprogdinimo bylos nagrinėjimas prasidės spalį
Teisėsauga Teismo procesai Energetika Geopolitika Ukraina Rusija
Hamburgas, rugsėjo 3 d. (AFP-ELTA).
Vokietijos teismas ketvirtadienį pranešė kitą mėnesį pradėsiantis nagrinėti bylą, kurioje Ukrainos pilietis kaltinamas dalyvavęs 2022 m. sprogdinant Rusiją su Europa jūros dugnu jungiančius dujotiekius „Nord Stream“.
Spalio 14 d. Serhijus Kuzniecovas stos prieš Hamburgo aukštesnįjį apygardos teismą, numatoma, kad teismo procesas tęsis iki vasario.
Išpuolis Baltijos jūroje buvo įvykdytas praėjus keliems mėnesiams po to, kai 2022 m. vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, jo metu buvo sunaikinti trys iš keturių šios svarbios energetinės jungties vamzdynų.
Vokietijos tyrėjai mano, kad šį išpuolį užsakė viena iš Ukrainos valstybinių institucijų, siekdama atimti iš Rusijos pajamas, kurias ši gauna energetikos sektoriuje ir naudoja finansuoti karą Ukrainoje.
Teismas nurodė, kad yra pakankamai pagrindo įtarti, jog „kaltinamasis buvo karo nusikaltimo, susijusio su draudžiamų karo veiksmų metodų taikymu, bendrininkas, dalyvavęs išpuolyje prieš civilinius objektus, kurio metu buvo sukeltas sprogimas, sunaikinti statiniai ir sutrikdytas komunalinių paslaugų teikimas“.
Vokietijos prokurorai teigia, kad S. Kuzniecovas pasinaudodamas suklastotais asmens tapatybės dokumentais išsinuomojo jachtą, kuria išplaukė iš Vokietijos Rostoko miesto, kad įvykdytų šiuos išpuolius.
Viešasis transliuotojas ARD pranešė, kad buvo nustatyti septyni įtariamieji, iš kurių vienas vėliau žuvo kovodamas su Rusija.
Kai įvyko šis išpuolis, Rusija jau buvo sustabdžiusi dujų tiekimą dujotiekiu, teisindamasi techninėmis problemomis, nors daugelis manė, kad tai buvo rusų atsakas į Berlyno paramą Kyjivui.
S. Kuzniecovas buvo sulaikytas 2025 m. rugpjūtį, kai atostogavo Italijoje, o paskiau buvo perduotas Vokietijai.
Įtariamas jo bendrininkas Volodymyras Žuravliovas praėjusį mėnesį buvo suimtas Kroatijoje, kur, kaip pranešama, dirbo prie holivudinės šio išpuolio ekranizacijos.
Ši byla kelia keblumu tiek Vokietijai, tiek Ukrainai, nes Berlynas tvirtai rėmė Kyjivą pastarojo kovoje su Rusija.
Vokietijos vyriausybės pareigūnai, paklausti apie šį klausimą, pabrėžė teismų nepriklausomybę.
Ukraina neigia organizavusi diversiją, tačiau neslepia savo pasitenkinimo, kad ji įvyko, nes bet kokį išpuolį, kuris silpnina Kremliaus gebėjimą finansuoti karo veiksmus, laiko teisėtu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo vyriausybė apie jokius planus susprogdinti dujotiekius nieko nežinojo.
person Jūras Barauskas (ELTA)
Britų skaitmeninis bankas „Revolut“ gavo sąlyginę licenciją verstis bankininkystės veikla JAV, žengdamas svarbų žingsnį tapti vienu iš šios šalies bankų.
Sąlyginis leidimas, išduotas JAV Valiutų kontrolės tarnybos (OCC), leidžia „Revolut“ ateityje tiesiogiai teikti paskolas, išduoti kredito korteles ir siūlyti apdraustus indėlius JAV klientams.
Ši sėkmė suteikia pagrindą „Revolut“ plėstis didžiausioje pasaulio finansų rinkoje ir suteikti milijonams amerikiečių galimybę patirti banko teikiamas paslaugas. arrow_forward
Nigerijos pietuose, naftos turtingoje Nigerio deltoje, mažiausiai 37 žmonės žuvo vogdami iš naftotiekio kurą ir prisikvėpę garų.
Naftos vagystės yra didžiulė problema Nigerijoje, vienoje iš didžiausių naftos gamintojų Afrikos žemyne.
Daugybė žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios, o upėje pastebėta plūduriuojančių lavonų, tačiau jie dar nėra ištraukti.arrow_forward
Izraelio kariuomenė Gazos Ruožo šiaurėje nužudė tris palestiniečius, kurie peržengė vadinamąją geltonąją liniją ir priartėjo prie Izraelio karių. Palestiniečių naujienų agentūra WAFA pranešė, kad nuo Izraelio karių šūvių Beit Lahijos mieste žuvo du žmonės ir keli buvo sužeisti. Nuo 2025 m. spalio Gazos kare galioja paliaubos, tačiau vis pasitaiko mirtinų incidentų ir atakų, o pastaruoju metu Izraelis vėl sustiprino savo oro smūgius.arrow_forward
Europos Tarybos pirmininkas Antonio Costa pareiškė, kad Europos Sąjunga didins spaudimą Rusijai, kol ši nutrauks žudynes ir parodys nuoširdų ryžtą siekti taikos.
A. Costa taip pat pabrėžė, kad Ukraina, Moldova ir Vakarų Balkanai turėtų būti ES dalimi ir kad šios šalys turėtų judėti į priekį pagal nuopelnus bei turi būti traktuojamos vienodai.
Jis pridūrė, kad Rusijos grasinimai ir bauginimai nesumažins ES pasiryžimo remti Ukrainą ir pabrėžė, kad atėjo laikas Rusijai nutraukti šį karą ir pradėti tikras taikos derybas.arrow_forward