link
Nuoroda pasidalinimui:
https://jega.lt/naujiena/teiseju-asociacija-apie-sprendimus-del-meilucio-ir-bartininko-tai-gali-buti-signalas-4643030  content_copy email

Teisėjų asociacija apie sprendimus dėl Meilučio ir Bartininko: tai gali būti signalas

Vilnius, birželio 15 d. (ELTA).

Meilutis Bartininkas Seimas Asociacija Teisėjai Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija (LRTA) reiškia susirūpinimą dėl Seimo sprendimų, kuriais parlamentarai nutarė nepaskirti Nerijaus Meilučio vadovauti Apeliacinio teismui ir Mariaus Bartininko dirbti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT). Anot asociacijos, tokie sprendimai gali būti suvokiami kaip signalas, kad teisėjų profesinės karjeros perspektyvos priklauso ne vien nuo jų kompetencijos ir reputacijos, bet ir nuo aplinkybių, susijusių su jų vykdyta teismine veikla ar nagrinėtomis bylomis.

Kaip nurodoma LAT pranešime spaudai, Lietuvos teisėjų asociacija, vertindama minėtus Seimo sprendimus nepaskirti teisėjus į tam tikras pareigas, atkreipia dėmesį į tai, kad abu pretendentai buvo sėkmingai praėję įstatymų nustatytas atrankos ir skyrimo procedūras, buvo įvertinti kompetentingų institucijų ir sulaukė teigiamų išvadų dėl jų tinkamumo eiti atitinkamas pareigas.

„Viešai prieinami duomenys rodo, kad pretendentams nebuvo pareikšta jokių priekaištų dėl jų profesinės kvalifikacijos, reputacijos, etikos, kompetencijos ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti pagrįstų abejonių dėl jų tinkamumo skiriamoms pareigoms. Priešingai, kompetentingos teisėjų atrankos ir vertinimo institucijos buvo pateikusios teigiamas išvadas, o Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas vienbalsiai pritarė kandidatūrų tinkamumui“, – pabrėžė LRTA.

Asociacija akcentavo ir tai, kad Seimo nariai nepasinaudojo galimybe viešai išsakyti argumentus, kurie pagrįstų balsavimą prieš N. Meilučios M. Bartininko paskyrimą. Todėl, kaip teigiama LTRTA pranešime, nei patys pretendentai, nei teisėjų bendruomenė, nei visuomenė neturi galimybės suprasti, kokiomis priežastimis buvo grindžiamas sprendimas jų neskirti į atitinkamas pareigas.

LRTA pabrėžė gerbianti Seimo konstitucinę teisę spręsti dėl teisėjų paskyrimo, tačiau mano, kad tokios kompetencijos įgyvendinimas turi būti suderinamas su teisėjų nepriklausomumo, teisinės valstybės ir visuomenės pasitikėjimo teisingumo sistema principais.

„Teisėjų skyrimo procesas turi ne tik užtikrinti, kad į pareigas būtų paskirti tinkamiausi kandidatai, bet ir sudaryti prielaidas visuomenei įsitikinti, kad tinkami kandidatai nėra atmetami dėl priežasčių, nesusijusių su jų profesiniu pasirengimu, kompetencija ar reputacija“, – LAT pranešime. 

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vienas esminių teisėjo nepriklausomumo principo elementų yra tai, kad teisėjo profesinė karjera ir galimybės siekti aukštesnių pareigų negali priklausyti nuo jo priimtų sprendimų ar bylų, kurias jis pats arba teismas, kuriame jis dirba, nagrinėjo vykdydamas teisingumą. Taip pat akcentuojama, jog teismų nepriklausomumas reikalauja ne tik faktinio apsaugos nuo išorinės įtakos užtikrinimo, bet ir tokių procedūrų, kurios neleistų susidaryti pagrįstoms abejonėms dėl galimos politinės ar kitokios netinkamos įtakos teisėjų karjerai.

LRTA pabrėžė, kad Seimo sprendimai dėl N. Meilučio ir M. Bartininko nepaskyrimai siunčia signalą apie regimybę, jog teisėjų karjerų perspektyvoms įtakos gali turėti ir jų sprendimai konkrečiose bylose.

„Tokia situacija kelia susirūpinimą ne tik dėl konkrečių pretendentų teisinės ir profesinės padėties, bet ir dėl platesnių pasekmių visai teismų sistemai. Ji gali būti suvokiama kaip signalas, kad teisėjų profesinės karjeros perspektyvos priklauso ne vien nuo jų kompetencijos ir reputacijos, bet ir nuo aplinkybių, susijusių su jų vykdyta teismine veikla ar nagrinėtomis bylomis. Tokia regimybė silpnina pasitikėjimą teismų nepriklausomumu ir gali turėti neigiamą poveikį visos teisinės valstybės principų įgyvendinimui“, – akcentavo asociacija. 

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimas nepritarė N. Meilučio kandidatūrai į Apeliacinio teismo vadovus. N. Meilutis į Apeliacinio teismo pirmininkus kandidatavo antrai kadencijai.

Seimas taip pat nepritarė ir M. Bartninko paskyrimui LAT teisėju.

Pagal Konstituciją, Apeliacinio teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria prezidentas Seimo pritarimu.

Apeliacinis teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis apeliacinius ir kitus skundus dėl Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų teismų procesinių sprendimų civilinėse ir baudžiamosiose bylose.

person Gytis Pankūnas (ELTA)