Tamašunienė: Kalėjimų tarnybos reforma vykdoma priverstiniu būdu, dėl vadovo gali būti pradėtas patikrinimas
Teisėsauga Baudos ir atsakomybė Valstybės tarnautojų etika Rita Tamašunienė
Vilnius, liepos 23 d. (ELTA).
Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė teigia, kad reforma kalėjimuose, kurios metu pareigūnai iš Saugumo valdymo skyrių perkeliami į Resocializacijos skyrius, vykdoma priverstiniu būdu. Ji tvirtina, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovas Mindaugas Kairys nepaiso ministerijos pastabų, tad neatmeta jo atžvilgiu inicijuoti tarnybinį patikrinimą.
Kaip ketvirtadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo R. Tamašunienė, šiuo metu kalėjimuose vykdoma reforma, kurios metu pareigūnai iš Saugumo valdymo skyrių perkeliami į Resocializacijos skyrius. Visgi, pasak jos, ministerija gavo pranešimų, kad pertvarka vykdoma priverstiniu būdu.
„Ar gali būti tokia pertvarka? Be abejo, taip. Mes tikrai tikslui pritariame – kad resocializacija yra labai svarbi bausmių vykdymo eigoje. Tačiau gavome tokių pranešimų, realiai sužinojome, kad ta reforma vykdoma priverstini būdu. Tam jokiu būdu nepritariame. Pareigūnai negali būti iš vienos pareigybės perkeliami į kitą jiems nesutikus“, – dėstė R. Tamašunienė.
Pasak ministrės, paaiškėjo, esą priverstiniu būdu reforma vykdoma Kauno kalėjime. Apie tai pranešė pareigūnų profesinės sąjungos.
R. Tamašunienė pažymėjo, kad dar gegužę buvo surengtas ministerijos atstovų, kalėjimų pareigūnų profsąjungų, LKT, Probacijos tarnybos vadovų susitikimas, kurio metu buvo aptarta pertvarka, jos eiga.
„Tačiau Kalėjimų tarnybos vadas (M. Kairys – ELTA) pasirinko kitus metodus ir realiai sužinojome, kad taip vyksta kalėjime gavę iš pareigūnų jų atleidimo lapelius. Nepasirinkus kito pobūdžio darbo, žmonėms siūloma išeiti iš tarnybos. Mes tikrai nepritariame“, – aiškino R. Tamašunienė ir vėliau patikslino, kad penki Kauno kalėjime dirbantys pareigūnai nesutinka būti perkelti iš Saugumo valdymo į Resocializacijos skyrių.
Teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis spaudos konferencijoje taip pat pabrėžė nesuprantantis, kodėl pertvarka yra vykdoma atleidžiant darbuotojus.
„Sunku suvokti šių pokyčių logiką, nes deklaruojant išties gerą tikslą – stiprinti resocializaciją – resocializacija yra papildoma tik tuščiais etatais, o atleidžiame šiuo metu penkis Saugumo valdymo skyriaus pareigūnus, kurie nesutinka savanoriškai pereiti į Resocializacijos skyrių, kur, natūralu, darbo pobūdis yra kitoks, funkcijos yra kitokios ir ne visi, atėję į tarnybą ir dirbę vienose pareigose, gali persikvalifikuoti ar nori tą daryti“, – dėstė M. Dobrovolskis.
„Didelis trūkumas ir taip yra Saugumo valdymo skyrių pareigūnų, kurie kietosiomis priemonėms užtikrina nuolatinę nuteistųjų priežiūrą. Tai mes šios reformos rezultate netenkame penkių pareigūnų, o resocializacijos nepapildome nė vienu pareigūnu“, – pridūrė jis.
Išgirdo, kad pozicijos nekeis
R. Tamašunienė pabrėžė, jog pareigūnai, nesutinkantys pereiti dirbti į Resocializacijos skyrius, turi likti dirbti Saugumo valdymo skyriuose.
Pasak jos, ketvirtadienį įvyko susitikimas su LKT vadovu M. Kairiu ir Kauno kalėjimo vadovu Mindaugu Zaikausku. R. Tamašunienė tikino prašiusi M. Kairio atšaukti sprendimus dėl pareigūnų atleidimo. Visgi, anot ministrės, paaiškėjo, esą M. Kairys nekeičia savo pozicijos dėl pertvarkos vykdymo.
„Mūsų susitikimo metu mes sužinojome, kad M. Kairys neketina keisti savo įsakymo ir laikosi tos nuomonės, kad, jeigu nenori pareigūnai pereiti į Resocializacijos skyrių, jie bus atleidžiami“, – komentavo ji.
M. Dobrovolskis sakė, jog LKT vadovas iki šiol laikosi pozicijos, kad reforma kalėjimuose vykdoma tinkamai ir ji pasiteisinimo.
„Tik kad tai pasiteisino, objektyvių faktinių duomenų Teisingumo ministerijai nepateikta“, – sakė viceministras.
R. Tamašunienė teigė nesikišanti į LKT vykdomą reformą, ji pabrėžė šiuo atveju reaguojanti į argumentuotus profesinių sąjungų nusiskundimus.
„Kalbu apie pareigūnus ir teisėtus profesinių sąjungų reikalavimus derinti struktūrinius pokyčius. (...) Viso to išdava yra atleidžiami pareigūnai, to niekaip nepateisinu“, – sakė ji.
Kalbėdama apie LKT vadovą M. Kairį, teisingumo ministrė neatmetė, kad jo atžvilgiu gali būti inicijuotas tarnybinis patikrinimas.
„Mums nieko kito neliks, kaip tik atlikti tarnybinį patikrinimą“, – užsiminė R. Tamašunienė.
Ji priminė, kad M. Kairys jau anksčiau yra nubaustas keliomis tarnybinėmis nuobaudomis. Visgi tvirtino, kad jam buvo duota galimybė pasitaisyti.
„Labai tikėjomės gero bendradarbiavimo, žmogiško bendradarbiavimo, bet, kaip matome, sekasi sudėtingai. Nieko kito neliko, kaip rašyti įsakymus, bet matome, kad ir čia sudėtingai veikia mūsų pasirinktas bendradarbiavimo būdas“, – aiškino R. Tamašunienė.
Profsąjungų nuomonės išsiskyrė
Dėl penkių Kauno kalėjime atleidžiamų darbuotojų, nesutinkančių pereiti dirbti į Resocializacijos skyrių, į Teisingumo ministeriją kreipėsi Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija ir kitos profesinės sąjungos.
Visgi kitos profsąjungos išplatino spaudai pranešimą, kuriame kritikavo Teisingumo ministerijos veiksmus.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (LRITĮPS) ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (VAITĮPS) išreiškė susirūpinimą dėl Teisingumo ministerijos veiksmų.
Anot minėtų profsąjungų, R. Tamašunienės pasirašytas įsakymas, kuriuo M. Kairiui nurodoma atšaukti jau priimtus sprendimus dėl pareigūnų perkėlimo į kitą skyrių bei ateityje visus tokius sprendimus derinti su ministerija, kelia rimtų abejonių dėl tarnybos vadovo savarankiškumo.
„Jeigu ministrė pradeda nurodinėti LKT direktoriui, kokius personalo sprendimus jis gali priimti, o kokių – ne, kyla natūralus klausimas: kam tada apskritai reikalingas tarnybos vadovas. Gal paprasčiau ministrei pačiai persėsti į LKT direktoriaus kabinetą, o direktoriui – į ministeriją?“ – pranešime spaudai cituojamas LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.
Profesinių sąjungų teigimu, tokia praktika ne tik silpnina LKT vadovo atsakomybę, bet ir kuria pavojingą precedentą, kai tarnybos sprendimai esą tampa priklausomi nuo politinės valios.
„Jeigu kiekvieną svarbesnį personalo sprendimą reikės derinti su ministerija, tai jau nebėra pavaldžios įstaigos valdymas – tai tiesioginis administravimas. Tokia situacija kelia pagrįstų abejonių, ar LKT šiandien apskritai gali savarankiškai vykdyti jai pavestas funkcijas“, – teigia VAITĮPS pirmininkas Vitalijus Jagminas.
LRITĮPS ir VAITĮPS ragina Teisingumo ministeriją aiškiai apibrėžti savo ir LKT kompetencijų ribas bei nutraukti praktiką, kuri, profesinių sąjungų vertinimu, griauna atsakomybės principą ir kelia sumaištį bausmių vykdymo sistemos valdyme.
Du papeikimai
ELTA primena, kad Vyriausybė pernai liepos 9 d. LKT direktoriui M. Kairiui skyrė papeikimą, o liepos 16 d. tarnybos vadovui skirtas griežtas papeikimas.
Atsižvelgęs į tarnybinių patikrinimų išvadas, skirti M. Kairiui abi minėtas tarnybines nuobaudas pasiūlė tuometis teisingumo ministras Rimantas Mockus. Kaip skelbta anksčiau, tarnybinių patikrinimų metu LKT vadovo veiksmuose nustatyti pažeidimai, susiję su tarnybos lėšų panaudojimu, tarnybinio automobilio naudojimo tvarka.
Galiausiai R. Mockus pasiūlė M. Kairį atleisti iš pareigų, tačiau LKT vadovui buvo suteiktas pranešėjo statusas – tokiu atveju asmuo negali būti atleidžiamas iš darbo.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto poveikio jam.
Neoficialiomis portalo „Delfi“ žiniomis, minėtas STT tyrimas yra atliekamas dėl R. Mockaus veiksmų. Portalo žiniomis, LKT vadovas esą galėjo įrašyti pokalbį su R. Mockumi ir jį pateikti teisėsaugai.
M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės tapo tarnybos direktoriumi.
person Gytis Pankūnas (ELTA)