Tamašunienė apie tarėjų institutą: Vyriausybės programoje to nėra, bet nepadėkime diskusijos į šoną

Vilnius, rugsėjo 21 d. (ELTA).

Paskirtoji teisingumo ministrė Rita Tamašunienė teigia, kad paruoštoje, bet dar nepatvirtintoje Vyriausybės programoje apie tarėjų instituto įteisinimą nėra kalbama. Visgi, politikės įsitikinimu, vertėtų pradėti diskusijas dėl visuomenės atstovų dalyvavimo bylų nagrinėjime.

„Čia, turbūt, didžiosios (Lietuvos socialdemokratų partijos – ELTA) frakcijos toks sprendimas dėl tų tarėjų instituto, nors (...) mūsų partijos (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos – ELTA) programoje tai yra ir kelintą kadenciją tą kartojame. Bet tikriausiai dėl įgyvendinimo sudėtingumo nuspręsta neįtraukti to į programą, nes tai yra didelis reforminis dalykas. O, tikriausiai, nuspręsta, kad teismų sistemą reikia stiprinti ir efektyvinti kitomis priemonėmis, o ne palinkėti dar vienos reformos“, – trečiadienį, dalyvaudama opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdyje, sakė R. Tamašunienė.

Visgi, paskirtoji teisingumo ministrė teigė mananti, kad apie tarėjų instituto atsiradimą teismuose diskutuoti būtina, mat, R. Tamašunienės įsitikinimu, visuomenės atstovų dėka teismai galėtų priimti teisingesnius sprendimus.

„Galvoju, kad tai iš tiesų būtų teismams visuomenės balsas, kuris leistų priimti objektyvesnius, teisingesnius sprendimus. Tos diskusijos nepadėkime į šoną. Man atrodo, galime ir viršplaninių dalykų padaryti, jeigu kartais tikrai pavyktų rasti Seime ir komitetuose tų sprendimų. Aišku, reikia kalbėti su teisininkų bendruomene, kaip mes galėtume tai įgyvendinti“, – aiškino politikė.

Apie tarėjų instituto įteisinimą anksčiau ne kartą diskutuota praėjusių kadencijų Seimuose ir Vyriausybėse. 2019 m. parlamentas po pateikimo buvo pritaręs siūlymui koreguoti Konstituciją, joje numatant, kad tam tikrais atvejais bylas nagrinėtų ir sprendimus jose su teisėjais priimtų priesaiką davę piliečiai.

Vėliau teisininkų bendruomenei apsvarstyti buvo pateiktas Tarėjų įstatymo projektas ir kiti planuoti teisės aktų pakeitimai. Šiais projektais siekta numatyti teismų tarėjų – nepriekaištingos reputacijos visuomenės atstovų – dalyvavimą teisminių bylų nagrinėjime ir sprendimų priėmime.

Įstatymo projekte buvo nurodomi reikalavimai tarėjams, tarp kurių – Lietuvos pilietybė, nepriekaištinga reputacija, aukštasis universitetinis išsilavinimas.