Taivanas sukritikavo „itin nepagrįstą“ JAV įvedamą 32 proc. muito tarifą

Taipėjus, balandžio 3 d. (ELTA).

Taivano vyriausybė ketvirtadienį pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtą 32 proc. muito tarifą Taivano prekėms ir ketina pareikšti Vašingtonui diplomatinį protestą, ketvirtadienį skelbia naujienų agentūra CNA.

Pranešime spaudai ministrų kabinetas vadina JAV tarifus, kurie turėtų įsigalioti balandžio 9 d., „itin nepagrįstais“ ir „labai apgailėtinais“.

Kabineto atstovė spaudai Michelle Lee sakė, kad vyriausybė „pateiks oficialų protestą“ Jungtinių Valstijų prekybos atstovui ir tęs derybas su JAV, kad „užtikrintų mūsų tautos ir pramonės interesus“.

Trečiadienį Vašingtone surengtoje spaudos konferencijoje D. Trumpas paskelbė apie balandžio 5 d. įsigaliosiantį 10 proc. bazinį muito tarifą daugumai į JAV importuojamų prekių, bet Taivanui ir dešimtims kitų šalių, įskaitant kai kurias pagrindines Amerikos prekybos partneres, bus taikomi daug didesni muitai. Pasak D. Trumpo, jais siekiama išspręsti „nesubalansuotų“ prekybos santykių problemą, sumažinti prekybos deficitą ir padidinti Amerikos gamybos pajėgumus

D. Trumpo administracija nuo balandžio 9 d. įves 32 proc. „abipusį tarifą“ Taivano prekėms, įvežamoms į JAV. Prezidento tvirtinimu, „abipusiai tarifai“ skirti šalims, kurios įvedė muitus, manipuliavo valiutomis, subsidijavo eksportą ir taikė kitas prekybos kliūtis JAV atžvilgiu.

Baltieji rūmai taip pat pranešė, kad pakelti muito tarifai negalios variui, vaistams, puslaidininkiams, medienai, energetikos sektoriui ir „tam tikroms būtinosioms naudingosioms iškasenoms“. 

Pranešime spaudai M. Lee teigė, kad planuojamas 32 proc. tarifas yra „nesąžiningas Taivano atžvilgiu“, nes „tiksliai neatspindi abiejų šalių prekybos ir ekonominės padėties“.

Pasak atstovės spaudai, pastaraisiais metais Taivano eksportas į Jungtines Valstijas stipriai didėjo dėl JAV išaugusios puslaidininkių ir su dirbtiniu intelektu susijusių produktų paklausos.

Jos teigimu, daugelis Taivano informacijos ir ryšių bendrovių perkėlė gamybą iš Kinijos į Taivaną D. Trumpo pirmosios kadencijos metu dėl JAV įvestų tarifų Kinijos prekėms. Verslo sprendimus lėmė ir JAV taikyta technologijų kontrolės politika, kuri buvo nukreipta prieš Kiniją nacionalinio saugumo sumetimais. Taigi, tęsė ji, dideli muitai neturi būti taikomi Taivanui, kuris „labai prisideda prie JAV ekonomikos ir nacionalinio saugumo“.

Be to, pasak M. Lee, Taivano vyriausybė aktyviai kovoja su ydinga prekių perkrovimo praktika, kai Taivano gamintojų prekės gabenamos per trečiąją šalį, kad būtų galima pakeisti jų kilmės šalį ir pasinaudoti mažesniais tai trečiajai šaliai taikomais muitais. Todėl Taivanui neturėtų būti taikomas panašus tarifas kaip Vietnamui (46 proc.), Kambodžai (49 proc.) ir Tailandui (36 proc.) – šalyse, kuriose susiduriama su kur kas didesnėmis minėtomis problemomis.

M. Lee taip pat kritikavo „neaiškią“ metodiką, mokslinį pagrindimą ir tarptautinės prekybos teoriją, kuriais paremtos naujosios JAV tarifų priemonės.

Taivano vyriausybės duomenimis, 2024 m. JAV prekybos su Taivanu deficitas sudarė apie 73,9 mlrd. JAV dolerių, t. y. per metus padidėjo 54,6 proc. Tai šeštas didžiausias deficito rodiklis visoje JAV prekyboje su užsieniu.

Duomenys taip pat atskleidė, kad 2024 m. dvišalė prekyba siekė 158,6 mlrd. dolerių, t. y. 24,2 proc. daugiau nei ankstesniais metais.