Švedijos kariuomenė siekia konfiskuoti Rusijos turtą netoli karinio jūrų laivyno bazės
Politika Nacionalinis saugumas Gynyba Geopolitika Švedija Rusija Kremlius
Stokholmas, rugpjūčio 25 d. (AFP-ELTA).
Švedijos ginkluotosios pajėgos antradienį pranešė, kad paprašė vyriausybės konfiskuoti rusui priklausantį turtą netoli karinio jūrų laivyno bazės Stokholmo salyne.
Pajėgos pranešime teigė, kad turtas yra Musko karinio jūrų laivyno bazės prieigose. Švedijos žiniasklaida skelbė, kad jis priklauso Rusijos verslininkui, turinčiam ryšių su Kremliumi.
Pasak kariuomenės, ši vieta „pasižymi unikaliomis sąlygomis Musko karinio jūrų laivyno bazės gynybai sustiprinti, ypač nuo dronų“, ir šiuo metu priklauso asmeniui, turinčiam Rusijos pilietybę.
„Rusijos dronų karo plėtra pakeitė grėsmių Švedijai kraštovaizdį“, – nurodė Švedijos ginkluotosios pajėgos.
„Todėl reikia imtis priemonių, siekiant apsaugoti Švediją nuo grėsmės, kurią kelia oro ir jūriniai dronai“, – pridūrė jos.
Anot jų, minėtas turtas yra „vienintelė vieta“, kuri nėra jų žinioje, „siekiant sukurti veiksmingą bazės gynybą“, „ypač nuo dronų“.
Todėl Švedijos įtvirtinimų agentūra, kuri valdo su gynyba susijusį turtą, ginkluotųjų pajėgų vardu paprašė vyriausybės perimti nuosavybę.
Laikraštis „Expressen“ pranešė, kad turtas priklauso Rusijos verslininkui Stanislavui Aleščenkai, kuris turi ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau turtas oficialiai įregistruotas jo žmonos vardu.
Švedijos žiniasklaida anksčiau skelbė, kad jis stato didžiulius atostogų namus ir kad vyriausybė domėjosi būdais, kaip sustabdyti statybų darbus.
Visuomeninis transliuotojas SVT pranešė, kad turtas tapo „rakštimi ginkluotosioms pajėgoms“.
„Susiduriame su rimčiausia saugumo padėtimi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o grėsmė Švedijai ir Aljansui yra reali“, – ginkluotųjų pajėgų pranešime cituojamas gynybos štabo viršininkas Carlas-Johanas Edstromas.
Švedija nutraukė du šimtmečius trukusią nesijungimo prie karinių blokų politiką ir po Rusijos invazijos į Ukrainą, kuri prasidėjo 2022 m., 2024-aisiais įstojo į NATO.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
Buvusi NATO pareigūnė Stefanie Babst teigia, kad NATO siekia išvengti tiesioginės karinės konfrontacijos su Rusija ir pastebi trūkumą kompleksinio požiūrio atremiant Rusijos hibridinį karą.
Antra vertus, ji mano, kad NATO pastangos atgrasyti Rusiją nėra pakankamai įtikinamos ir paminėjo keletą incidentų, kurie, jos nuomone, rodo šį silpnumą.
S. Babst teigia, kad reikia integruoto atsparumo planavimo ir pratybų mechanizmo, kuris padėtų efektyviau kovoti su Maskvos hibridiniais išpuoliais.arrow_forward
Apklausa parodė, kad 45 proc. gyventojų mano, kad Salomėjos Nėries paminklą Vilniuje reikėtų palikti dabartinėje vietoje. Tačiau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Arūnas Bubnys teigia, kad sprendžiant dėl paminklo turi būti vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais. Regionų administracinis teismas Vilniuje panaikino LGGRTC sprendimą nukelti S. Nėries paminklą.arrow_forward