Svarbių 2028 m. įvykių kalendoriuje – M. K. Oginskio, M. J. Romerio jubiliejinės gimimo metinės
Vilnius, gegužės 1 d. (ELTA).
Seimas, atsižvelgdamas į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo svarbą, ketina sudaryti 2028 metais minimų Lietuvai reikšmingų įvykių ir asmenybių sukakčių sąrašą.
Tautos istorinei atminčiai svarbių datų kalendorius išdėstytas rezoliucijos projekte, kurį įregistravo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius kartu su kitais komisijos nariais.
Dokumente parlamentarai primena, kad 2028 metais sueina reikšmingų Lietuvos valstybės, kultūros, mokslo, meno ir visuomenės gyvenimo įvykių sukakčių. Jų minėjimas, anot politikų, stiprina tautinį tapatumą, demokratijos vertybes ir pilietinę atsakomybę.
„Tautos istorinė atmintis, kultūros paveldas ir iškilių asmenybių veikla yra Lietuvos valstybingumo tąsos ir pilietinės savimonės pagrindas“, – pabrėžiama rezoliucijos projekte.
Solidžiausia data – 1528 m. gyventojų surašymas
Solidžiausia sukaktis, kurią Seimas ketina paraginti minėti kaip Lietuvos valstybingumo brandos ženklą, yra 1528 metais įvykęs pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) gyventojų surašymas, kuris „buvo svarbus kuriant valstybės administravimo ir karinės prievolės pagrindus“.
2028 m. planuojama paminėti Mykolo Kazimiero Oginskio 300-ąsias gimimo metines. Rezoliucijos projekte pabrėžiamas jo, kaip LDK didžiojo etmono, kompozitoriaus ir knygų leidėjo indėlis į šalies mokslo, kultūros ir politikos raidą.
Seimas, akcentuodamas Mykolo Juozapo Romerio – bajorų vadovo ir teisininko vaidmenį Lietuvos bajorijos savivaldoje, siūlo paminėti jo 250-ąsias gimimo metines.
2028 m. taip pat minimos poetės ir vertėjos Karolinos Praniauskaitės 200-osios gimimo metinės.
Tais pačiai metais sukanka 150 metų nuo tokių asmenybių kaip Konstantinas Andrejevas, Augustinas Janulaitis, Juozas Kubilius ir Antanas Jasūdis, kurie savo darbais liudijo tautos atsparumą, švietimo ir kultūros stiprinimą, gimimo.
Rezoliucijos projektą parengę parlamentarai ragina pagerbti savo darbais Lietuvos vardą pasaulyje garsinusius ir modernios valstybės idėją puoselėjusius tarpukario Lietuvos menininkus, keliautojus, diplomatus ir kūrėjus. Dokumente pažymima, kad 2028 metais sukanka 125 metai nuo Antano Šabaniausko, Petro Babicko, Antano Poškos ir Jurgio Baltrušaičio (jaunesniojo) gimimo.
1928 m. karta paliko gilų pėdsaką šalies kultūroje ir moksle
Rezoliucijos projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad 1928 metų karta paliko gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje, moksle ir visuomeninėje veikloje.
Seimas siūlo paminėti šių iškilių asmenybių 100-ąsias gimimo metines: literatūrologės ir teatrologės Irenos Veisaitės, poetės Janinos Degutytės, literatūros kritiko Vytauto Kubiliaus, rašytojo Mykolo Sluckio, dirigento Sauliaus Sondeckio, skulptorės Nijolės Gaigalaitės, muziejininkės Teresės Mikeliūnaitės, kino operatoriaus Jono Griciaus, poeto ir aktoriaus Kęstučio Genio, kalbininko Vytauto Pranciškaus Būdos, rašytojo ir aktoriaus Prano Treinio.
Taip pat siūloma minėti žmogaus teisių gynėjo Viktoro Petkaus, pedagogo ir leidėjo Povilo Pečeliūno, partizano Antano Kraujelio-Siaubūno, agronomo Antano Būdvyčio, architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių, signataro Medardo Čoboto, pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvio, partizano ir kraštotyrininko Andriaus Dručkaus, tautodailininko Stanislovo Karanausko, sportininko Algirdo Šociko, ambasadoriaus, miškininko ir mokslininko Vaidoto Antanaičio gimimo jubiliejų.
Siūloma paskelbti Šimtmečio su Laisve metus
1928 metais buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, Kaune atidengtas Laisvės paminklas (skulptorius Juozas Zikaras), įkurta Lietuvos moterų taryba. Taip pat – Lietuva pirmą kartą dalyvavo žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse. Atsižvelgiant į tai, rezoliucijos projekte siūloma 2028 metus paskelbti Šimtmečio su Laisve metais, skiriant juos valstybei, demokratijai ir pilietiškumui stiprinti.
Seimas atkreipia dėmesį į tai, kad prieš 50 metų (1978 metais) pradėjo veikti Katalikų komitetas tikinčiųjų teisėms ginti.
Prieš 40 metų (1988 metais) buvo įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ir atkurta Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veikla. Parlamentarai ragina šias sukaktis minėti kaip Lietuvos laisvės ir pilietinės drąsos simbolį,
Jei Seimas projektui pritartų, 2028 m. minėtume ne tik LDK gyventojų 1528 m. surašymo jubiliejų, bet ir Konstitucijos priėmimo, Laisvės paminklo Kaune atidengimo, Lietuvos moterų tarybos įsteigimo metines.
Taip pat – Lietuvos dalyvavimą žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse, Šimtmečio su Laisve metus, Katalikų komiteto tikinčiųjų teisėms ginti, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimo, Tautinių žaidimų, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto veiklos atkūrimo metines.
Savo rezoliucijoje Seimas ketina pasiūlyti Vyriausybei sudaryti tarpžinybines komisijas, kurios parengs 2028 metais minimų sukakčių minėjimo programas. Į šias komisijas planuojama įtraukti valstybės institucijų, savivaldybių, bendruomenių, visuomeninių organizacijų atstovus.
ELTA primena, kad pernai lapkričio mėnesį Seimas 2028-uosius metus paskelbė Lietuvos mokslo pasiekimų ir švietėjo Martyno Počobuto, Lietuvos laisvės lygos ir jo įkūrėjo Antano Terlecko bei vieno iš 1863–1864 m. sukilimo vadų Antano Mackevičiaus metais.
2028 m. sukanka 300 metų, kai gimė iškilus švietėjas, Vilniaus universiteto rektorius, Universiteto observatorijos vedėjas, astronomas, matematikas, kalendorių leidėjas M. Počobutas. Jo veikla reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos mokslo raidos ir pažangos.
Tais pačiais metais sukanka 50 metų nuo Lietuvos laisvės lygos, vienos pirmųjų organizuotų antisovietinių rezistencinių grupių Lietuvoje, įkūrimo. Taip pat bus minimos 100-osios laisvės kovotojo, politinio kalinio, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo A. Terlecko metinės.
Taip pat sukanka 200 metų, kai gimė vienas iš 1863–1864 metų sukilimo vadų, kunigas, lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjas Antanas Mackevičius. Nutarimą priėmę parlamentarai siekia pažymėti jo vaidmenį tautos laisvės siekio istorijoje.
person Jadvyga Bieliavska (ELTA)
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi apkaltino JAV vyriausybę meluojant dėl karo kaštų.
Araghchi teigimu, Pentagono pateiktos išlaidos karo finansavimui yra per mažos, o mokesčių mokėtojams tenkanti našta - didesnė nei teigiama.
Ministras pabrėžė, kad Izraelis yra pagrindinis karo kurstytuvas, dėl ko JAV tampa nuolatinė auka.arrow_forward
Seimo konservatorės Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Teisingumo bei Užsienio reikalų ministerijas dėl Tomske išardyto memorialinio komplekso, skirto Stalino represijų aukoms atminti. Ministerijos nurodo, kad svarsto galimybę dėl susiklosčiusios situacijos kreiptis į tarptautines organizacijas. Konservatorės siūlo inicijuoti kreipimąsi į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetą ir įvertinti galimybę įtraukti asmenis, priimančius sprendimus dėl tokių memorialų naikinimo, į sankcijų sąrašą.arrow_forward