Susisiekimo ministras ragina šalies bendroves nekrauti rusiškų grūdų
Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA).
Kilus pasipiktinimui dėl šalies geležinkeliais į Klaipėdos uostą tranzitu vežamų rusiškų grūdų, susisiekimo ministras Juras Taminskas ragina šalies bendroves neužsiimti šių žemės ūkio kultūrų krovimu.
„Jeigu krovos kompanijos nekrautų rusiškų grūdų, tai jie ir nepatektų į Klaipėdos uostą – ne Klaipėdos uostas krauna ir ne Klaipėdos uostas plukdo, ne „Lietuvos geležinkeliai“ išplukdo tuos grūdus, užsakovas yra krovos kompanijos“, – žurnalistams Klaipėdoje antradienį sakė J. Taminskas.
„Lietuvos geležinkeliai negali nevežti, nes visa Europos Sąjungos (ES) teisinė bazė, Pasaulio prekybos organizacijos nustatyti reikalavimai neleidžia nevežti grūdų, kai jie dar yra nesankcionuoti“, – tikino jis.
Anot jo, nors grūdai yra ES nesankcionuota prekė, kurios tranzitas neribojamas, tai nereiškia, kad galima „pasileisti plaukus ir nieko nedaryti“.
Ministras taip pat pažymėjo, kad lietuviškų grūdų šalies geležinkeliais yra pervežama daugiau nei rusiškų.
„Lietuvos geležinkeliai prioritetą teikia lietuviškiems grūdams – jau yra pervežta arti 2 mln. tonų lietuviškų grūdų. Kur kalba eina apie rusiškus grūdus iš Kaliningrado į Klaipėdos uostą, šiai dienai yra 54 tūkst. tonų – skaičiai yra skirtingi“, – aiškino ministras.
„Prioritetas teikiamas lietuviškiems grūdams. Skaičiai rodo vaizdą savo, o toliau mes intensyviai bendradarbiaujame su Žemės ūkio ministerija dėl grūdų tikrinimo, kad ten nebūtų ukrainietiško grūdo“, – sakė J. Taminskas.
K. Mažeika: nuo penktadienio bus tikrinami ir maistiniai, ir pašariniai grūdai
Tuo metu žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sveikino Latviją, šaliai pasiryžus imtis veiksmų dėl rusiškų grūdų tranzito.
Anot jo, nuo penktadienio ir Lietuva ims tikrinti tiek pašarinius, tiek maistinius grūdus, taip pat bus siekiama, kad patikra būtų vykdoma dar pasienyje, o ne uoste.
„Iki šiol Latvija neturėjo nei vieno draudimo. Kalbant apie grūdus, mes turėsime mėnesio gale susitikimą ES ministrų taryboje, pasiūlėme savo taikomą praktiką pritaikyti ir Latvijoje, ir Estijoje“, – žurnalistams kalbėjo jis.
„Nuo penktadienio ne tik pašariniai, bet ir maistiniai grūdai bus tikrinami – ir siekiame, kad jie būtų tikrinami ne Klaipėdos uoste, o pasienyje, taip atlaisvinant uostą lietuviškiems Lietuvos ūkininkų grūdams, kad būtų kuo daugiau eksportuojama, nes tai yra prioritetas“, – tikino ministras.
Kaip skelbta, Latvijos vyriausybė planuoja įvesti 300 proc. muito tarifą grūdų kroviniams iš Rusijos bei Baltarusijos ir tokių grūdų perdirbimui, taip pat sukurti mechanizmus, leidžiančius atpažinti ir taikyti sankcijas galimai vogtiems Ukrainos grūdams.
ELTA primena, kad per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos jūrų uostas perkrovė 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų, daugiausia kukurūzų, geležinkeliais atgabentų iš Kaliningrado srities.
Anot uosto vadovo Algio Latako, tai yra nesankcionuoti kroviniai, kurių sustabdyti uostas neturi teisės, tačiau tokios kilmės krovinių srautas kasmet mažėja, nes įvedamos papildomos sankcijos.
Susisiekimo ministras valstybinei „Lietuvos geležinkelių“ grupei (LTG) yra pavedęs išsiaiškinti visas aplinkybes, kuriomis grupės įmonė „LTG Cargo“ gabena rusiškus grūdus šalies geležinkeliais.
Grūdų augintojų asociacijos duomenimis, Latvijos uostai yra didžiausias Baltijos šalių „Achilo kulnas“ – per juos teoriškai galima išvežti apie 7–8 mln. tonų grūdų per metus, realiai – apie 5 mln. tonų.
Žemės ūkio ministras įpareigojo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) taikyti kilmės nustatymo tyrimus visoms tranzitinėms grūdų siuntoms iš Rusijos ir Baltarusijos. Praėjusią savaitę uosto įmonėje jau paimti grūdų mėginiai.
person Ūla Klimaševska (ELTA)