Suomijos prezidentas: Europai Ukrainos galbūt reikia labiau nei Ukrainai Europos
Politika Ukrainos integracija ES Geopolitika ES politika Tarptautiniai santykiai Ukraina ES NATO
Helsinkis, balandžio 28 d. (AFP-ELTA).
Rusijos grėsmės akivaizdoje Ukraina gali būti labiau reikalinga Europai nei Europa Ukrainai, antradienį sakė Suomijos prezidentas Alexandras Stubbas, pažymėdamas, kokia didelė ir moderni Kyjivo kariuomenė.
„Užuot galvoję, kad Ukrainai reikia Europos, galbūt turėtume galvoti, kad mums Europoje Ukrainos reikia labiau, – sakė A. Stubbas žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje su Estijos prezidentu Alaru Karisu. – Tai didžiausia, efektyviausia ir moderniausia kariuomenė Europoje.“
Europa didina savo gynybinius pajėgumus, atsižvelgdama į ketverius metus trunkančią Rusijos invaziją Ukrainoje ir Maskvos „hibridines“ atakas prieš Europos šalis, įskaitant incidentus su dronais, įtariamas diversijas ir dezinformaciją.
Tiek A. Stubbas, tiek A. Karisas išreiškė paramą Kyjivo siekiui įstoti į ES ir NATO.
„Turime rimtai pradėti galvoti, kiek Europai iš tikrųjų reikia Ukrainos, ar tai būtų narystė ES, ar, tiesą sakant, narystė NATO“, – sakė A. Stubbas.
Europos lyderiai plačiai palaiko Ukrainos narystės ES siekius, tačiau, nepaisant primygtinių prezidento Volodymyro Zelenskio raginimų, nerodo didelio noro suteikti visateisę narystę Kyjivui skubos tvarka.
Ukraina oficialiai gavo ES šalies kandidatės statusą 2023 m. gruodžio mėnesį.
Kalbant apie NATO, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasisakė prieš Ukrainos stojimą į Atlanto aljansą.
Tuo tarpu A. Stubbas teigė, kad karo su Rusija eiga keičiasi Ukrainos naudai.
„Jei pažvelgtume į pastaruosius keturis mėnesius, matytume, kad Ukrainai iš tikrųjų sekasi daug geriau nei Rusijai, – sakė jis. – Matome, kad žuvusių ir sužeistų karių skaičius per mėnesį Rusijos pusėje išaugo iki 30-35 tūkst., o nuostolių santykis yra vienas ukrainietis penkiems rusams.“
„Be to, Ukraina dabar gali paleisti daugiau raketų ir bepiločių orlaivių į Rusiją nei atvirkščiai. Tempas, kuriuo Rusija žengia į priekį, iš tiesų yra minimalus, ir to kaina yra maždaug 250 žuvusiųjų vienam kvadratiniam kilometrui“, – sakė jis.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)
Turto banko aukcione už 4,8 mln. eurų parduotas administracinės paskirties pastatas Vilniaus Naujamiesčio mikrorajone, kuriame anksčiau veiklą vykdė Valstybės saugumo departamentas.
Aukcione savo kainas siūlė 7 dalyviai, tai leido objektą parduoti beveik 24 proc. brangiau nei pradinė aukciono kaina.
Parduoto pastato plotas siekia 2,8 tūkst. kv. metrų, o iš aukciono surinktos lėšos bus skiriamos šiuolaikiškų darbo erdvių valstybės sektoriaus darbuotojams kūrimui.arrow_forward
Per penkias savaites į Lietuvą iš Baltarusijos grįžo 911 ten sulaikytų Lietuvoje registruotų vilkikų. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovo Giedriaus Mišučio teigimu, pastaruoju metu per parą jų grįžta vos keli, dėl to panaikinta atskirų juostų įvažiavimo į šalį tvarka. VSAT duomenimis, nuo kovo 24 dienos ryto, kai į šalį grįžo pirmieji vilkikai, iki antradienio vidurnakčio per Medininkų pasienio kontrolės punktą grįžo 411, per Šalčininkų – 470 vilkikų.arrow_forward
Rumunijos socialdemokratai ir kraštutiniai dešinieji pateikė siūlymą pareikšti nepasitikėjimą liberalių pažiūrų ministru pirmininku Ilie Bolojanu po jo proeuropietiškos valdančiosios koalicijos iširimo.
Socialdemokratų partija (PSD), didžiausia parlamente, pasitraukė iš I. Bolojano koalicinės vyriausybės po to, kai premjeras ėmėsi nepopuliarių priemonių, skirtų sumažinti didžiausią deficitą Europos Sąjungoje.
Dėl nepasitikėjimo paskelbimo bus balsuojama gegužės 5 d., siūlymą pasirašė 251 įstatymų leidėjas.arrow_forward