Sukčiai per kelias dienas iš Lietuvos gyventojų sąskaitų susižėrė per 100 tūkst. eurų

Vilnius, gegužės 9 d. (ELTA).

Sukčiai vėl padarė didelių nuostolių gyventojams – per kelias dienas iš jų sąskaitų pasisavino 108 tūkst. 747 eurus.

Labiausiai nuo sukčių nukentėjo Klaipėdos ir Panevėžio gyventojai.

Kaip pranešė Policijos departamentas, ketvirtadienį, apie 15 val. 42 min., į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi vyras (gim. 1957 m.). Jis pareiškė, kad laikotarpiu nuo balandžio 29 d. iki gegužės 7 d., Klaipėdoje, būnant namuose, per internetinę investavimo platformą „Treding platform“, apgaulės būdu iš jo išviliojo 42 tūkst. 648 eurus. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. 

Ketvirtadienį, apie 9 val. 28 min., į Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatą  kreipėsi moteris (gim. 1953 m.). Ji pareiškė, kad trečiadienį Panevėžyje, būnant namuose, jai paskambino nepažįstama moteris, kuri prisistačiusi „Swedbank“ darbuotoja, apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės slaptažodžius. 

Tą pačią dieną apie 16 val. atvykusiam nepažįstamam vyriškiui, prisistačiusiam policijos pareigūnu, atidavė dvi mokėjimo korteles, nuo kurių buvo išgryninta 35 tūkst. 034 eurų. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl stambaus masto sukčiavimo. 

Trečiadienį Širvintų rajono policijos komisariatas gavo vyro (gim. 1956 m.) pareiškimą, kad antradienį Širvintų rajone, jam būnant namuose, skambino nepažįstami asmenys, kurie, prisistatę telekomunikacijų įmonės, banko ir policijos darbuotojais, apgaulės būdu išviliojo 13 tūkst. 565 eurus. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. 

Ketvirtadienį, 16 val. 10 min., į Trakų rajono policijos komisariatą kreipėsi moteris (gim. 1968 m.). Ji pareiškė, kad tą pačią dieną, apie 11 val., Trakų rajone, jai būnant namuose, paskambino nepažįstamas asmuo, kuris, prisistatęs „TELE 2“ darbuotoju, apgaulės būdu išviliojo 17 tūkst. 500 eurų. 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. 

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2025 m. sausio–kovo mėnesiais sukčiai bandė išvilioti 9,5 mln. eurų, tačiau finansų įstaigų pavyko sustabdyti daugiau kaip pusę įtartinų mokėjimų. 

Pirmąjį šių metų ketvirtį, išanalizavus 12 finansų įstaigų Centrui pateiktus duomenis, buvo užfiksuota beveik 3,5 tūkst. sukčiavimo atvejų. Gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai siekė 4 mln. eurų – tai sudaro 21,5 proc. visos per 2024 metus sukčiams pervestos sumos.

Skaičiuojama, kad per nurodytą laikotarpį įstaigoms pavyko sustabdyti mokėjimų už 5,2 mln. eurų, dar 290 tūkst. eurų buvo sugrąžinta. Iš viso užkardyta 5,5 mln. eurų, skelbiama pranešime. 

Daugiausia sukčiavimo atvejų (per 1500) sudarė suklastotos SMS žinutės ir el. laiškai, per juos gyventojai neteko daugiau kaip 550 tūkst. eurų.

Pavojingiausiu sukčiavimo būdu išliko telefoninis sukčiavimas – nors sudarė tik 5 proc. visų atvejų (171), bendra žala siekė 1,1 mln. eurų, o vidutinė – 6 500 eurų.

Investicinio sukčiavimo atvejų buvo 353, žala – apie 1 mln. eurų, o avansiniai mokėjimai sudarė 557 atvejus su bendra žala apie 270 tūkst. eurų.

Nors juridinių asmenų atžvilgiu fiksuota tik 15 sukčiavimo atvejų, įmonės patyrė apie 250 tūkst. eurų nuostolių – dažniausiai dėl perimto el. pašto susirašinėjimo ar netikro vadovo schemų.

Centras ragina gyventojus ir įmones būti budriems, o apie įtartinus atvejus pranešti policijai, Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui ar „Virtualiam patruliui“.