link
Nuoroda pasidalinimui:
https://jega.lt/naujiena/stt-nustate-korupcijos-rizikas-sporto-finansavime-priimant-sprendimus-matoma-ir-politiniu-rysiu-itaka-4627892  content_copy email

STT nustatė korupcijos rizikas sporto finansavime: priimant sprendimus matoma ir politinių ryšių įtaka

Teisėsauga Korupcija Viešosios investicijos Biurokratizmas Specialiųjų tyrimų tarnyba Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Vilnius, gegužės 30 d. (ELTA).

STT Sportas Finansavimas Savivaldybė Ministerija Baseinai Atlikusi korupcijos rizikos analizę sporto infrastruktūros projektų ir fizinio aktyvumo programų finansavimo procesuose Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė korupcijos rizikas.

Kaip teigiama institucijos pranešime spaudai, analizė buvo atlikta sporto finansavimo procesuose Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM), Nacionalinėje sporto agentūroje, Vilniaus, Panevėžio miestų, Kauno, Akmenės, Kupiškio ir Plungės rajonų savivaldybėse. 

„STT vertinimu, skiriant valstybės finansavimą sportui nėra pakankamai užtikrinama vienoda projektų atranka, skaidrumo reikalavimai ir viešojo intereso apsauga“, – pastebi tarnyba.

Per 2023–2025 m. iš valstybės biudžeto sporto finansavimui skirta daugiau kaip 76,6 mln. eurų. STT nustatė, kad Nacionalinė sporto agentūra per 3 metus iš Sporto rėmimo fondo paskirstė apie 14 mln. eurų. ŠMSM per Valstybės investicijų programą, Mokyklų aikštynų atnaujinimo programą ir perskirstytas Sporto rėmimo fondo lėšas paskirstė apie 62,6 mln. eurų, t. y. kelis kartus daugiau.

Valstybės infrastruktūra naudojama ir komerciniais tikslais

STT analizė parodė, kad dalis metų pabaigoje grąžintų Sporto rėmimo fondo nepanaudotų lėšų perskirstoma be projektų atrankos.

Tarnyba nurodo nustačiusi korupcijos rizikas sporto finansavimo srityje. Viena jų – skirtingų finansavimo modelių taikymas. Anot STT, panašios paskirties sporto infrastruktūros projektai finansuojami taikant skirtingus modelius, todėl atsiranda galimybė pasirinkti, ar taikyti palankesnį, mažiau skaidrų ir silpniau kontroliuojamą finansavimo būdą. 

„Atliekant analizę nustatyta, kad ŠMSM perskirstant Nacionalinės sporto agentūros grąžintas Sporto rėmimo fondo lėšas finansavimas buvo skirtas ir infrastruktūros projektams, kurie nebuvo vertinti pagal Sporto rėmimo fondo procedūras arba buvo pripažinti netinkamais finansuoti“, – teigiama STT pranešime spaudai.

Tarnyba taip pat akcentuoja pastebėjusi nevienodus standartus, taikomus skirtingiems sporto infrastruktūros finansavimo modeliams. Anot institucijos, pavyzdžiui, Sporto rėmimo fondo finansuojami projektai vertinami kelių etapų procedūra, į kurią įtraukiami ekspertai ir taikomi viešojo intereso kriterijai, o tuo metu Valstybės investicijų programos ir Mokyklų aikštynų atnaujinimo programos atvejais tokie reikalavimai yra mažiau detalūs arba labiau formalūs. 

„Tai sudaro sąlygas lengviau gauti finansavimą sporto infrastruktūros projektams“, – nurodo STT.

Anot tarnybos, atlikta analizė parodė, jog ne visais atvejais yra tinkamai užtikrinamas viešasis interesas. Pastebėta, kad finansavimo sutartyse dažnai nenustatomi konkretūs įsipareigojimai dėl infrastruktūros prieinamumo, naudojimo tikslinėms grupėms ar veiklos tęstinumo, todėl sudaromos prielaidos valstybės sukurtą infrastruktūrą pritaikyti ir naudoti komerciniais tikslais.

„Pavyzdžiui, Valstybės investicijų programos lėšomis finansuoti sporto ir sveikatingumo kompleksai su baseinais Plungėje ir Naujojoje Akmenėje veikia pagal bendrą kainodarą, teikia ir komercines SPA ar pirčių paslaugas, tačiau finansavimo dokumentuose nėra aiškiai apibrėžtų viešojo intereso užtikrinimo sąlygų – naudojimo kvotų, prieinamumo grafikų, lengvatų tikslinėms grupėms“, – pavyzdį pateikė STT. 

Analizę atlikusi tarnyba nustatė, kad valstybė reikšmingomis investicijomis finansuoja baseinų infrastruktūrą, tačiau finansavimo sąlygose nenustato reikalavimų ją pritaikyti aukšto meistriškumo sportui ar tarptautinius standartus atitinkančioms sporto bazėms. Nors strateginiuose dokumentuose nustatomas, pavyzdžiui, 50 metrų olimpinių baseinų trūkumas Lietuvoje. 

Lėšos skirtos klubui, kurio prezidentas – savivaldybės meras

Įvertinusi sporto finansavimo procesus STT juose nustatė ir galimų šališkumo bei interesų konfliktų rizikų. 

„Kai kuriais atvejais sprendimų priėmimas galėjo būti susijęs su suinteresuotų asmenų įtaka ar politiniais ryšiais. Vienoje iš analizuotų savivaldybių finansavimas skirtas futbolo klubui, kurio prezidentas buvo savivaldybės meras, o klubui skirta suma sudarė reikšmingą dalį savivaldybės sporto rėmimo biudžeto“, – pastebi STT. 

Be to, tarnybos atliktoje analizėje nustatyta konkurencijos ribojimo rizikų. Anot STT, kai kurie nacionalinių programų atrankos reikalavimai gali riboti naujų organizacijų galimybes dalyvauti finansavime. 

„Pavyzdžiui, dėl reikalavimo nacionalinei skėtinei nevyriausybinei organizacijai vienyti ne mažiau kaip 20 organizacijų buvo atmesta Lietuvos paralimpinio komiteto paraiška neįgaliųjų sportui skirtai programai, todėl tokia programa apskritai nebuvo vykdoma“, – teigiama STT pranešime.

Institucijoms pateiktos rekomendacijos

Siekdama mažinti korupcijos rizikas, STT rekomenduoja suvienodinti sporto finansavimo modeliams taikomus reikalavimus, atrenkant projektus, sudarant finansavimo sutartis bei kontroliuojant finansų panaudojimą, taikyti projektų vykdytojams viešojo intereso užtikrinimo standartus.

Tarnyba institucijoms taip pat rekomenduoja stiprinti finansavimo ir naudojimo kontrolės mechanizmus, didinti sprendimų skaidrumą ir atsekamumą.

ŠMSM, Nacionalinė sporto agentūra bei analizuotos savivaldybės per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ir ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

person Gytis Pankūnas (ELTA)