Stringant deryboms, JAV ir Iranas vėl apsikeitė smūgiais
Politika Hormūzo sąsiauris Iranas Tarptautiniai santykiai Geopolitika Branduolinė ginkluotė JAV Iranas Hormuzo sąsiauris
Teheranas, birželio 1 d. (AFP-ELTA).
Stringant deryboms, JAV ir Iranas pirmadienį pranešė vėl apsikeitę smūgiais, toliau stumdami į pavojų taip trapias paliaubas.
Per kelias savaites trukusias sudėtingas derybas, pasižymėjusias aštria retorika ir retkarčiais įsiplieskiančiomis atakomis, susitarimo dėl karo pabaigos ir naftos tranzitui gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio atidarymo kol kas nepavyko pasiekti.
Vašingtonas ir Teheranas neranda sutarimo dėl tokių klausimų kaip Irano branduolinė programa ir susirėmimai Libane, kuriuos Iranas reikalauja nutraukti kaip būtiną platesnio susitarimo sąlygą.
Naujausias apsikeitimas smūgiais sutapo su Izraelio puolimo Libane išplėtimu, ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu žadant veržtis gilyn į šalies teritoriją.
JAV kariuomenė paskelbė savaitgalį surengusi „savigynos smūgius“ prieš Irano radarų ir dronų valdymo bazes šalies pietinėje dalyje. Tai jau trečioji tokia ataka per kiek daugiau nei savaitę.
Šie smūgiai buvo atsakas į JAV drono MQ-1 numušimą, pridūrė ji.
Netrukus po to Irano revoliucinė gvardija pareiškė smogusi į „aviacinę bazę, iš kurios buvo surengtas puolimas“ ir kurią naudoja JAV kariuomenė, pirmadienį pranešė valstybinis transliuotojas IRIB, tačiau bazės vietos nenurodė.
Šis Islamo Respublikos revoliucinės gvardijos (IRGC) pranešimas pasirodė iškart po Kuveito kariuomenės pareiškimo, kad jos oro gynybos pajėgos neutralizavo „priešiškas raketų ir dronų atakas“. Kuveito kariuomenė visgi nenurodė, iš kur buvo surengtas puolimas.
Klausimai, dėl kurių JAV ir Iranas nesutaria
Dėl savo branduolinės programos likimo Teheranas su Vašingtonu derėjosi dar vasarį, prieš pat JAV ir Izraelis surengiant oro ir raketų smūgius, sunaikinusius didžiąją dalį Islamo Respublikos aukščiausiosios vadovybės.
Nors Teheranas ilgą laiką tvirtino, kad jo branduolinė programa skirta tik civiliniams tikslams, JAV ir jų sąjungininkai Vakaruose įtaria, kad šia programa siekiama sukurti branduolinį ginklą.
„The New York Times“ ir „Axios“ šeštadienį pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas Iranui nusiuntę apsvarstyti griežtesnį naują susitarimo projektą, nors šio detalės lieka neaiškios.
D. Trumpas tikina, kad jo prioritetai apima užtikrinimą, kad Iranas negalėtų kurti jokių branduolinių ginklų ir Hormuzo sąsiaurio, kurį Iranas blokuoja nuo karo pradžios, atidarymą.
„Vienintelė garantija, kurios man reikia, yra tai, kad nebus branduolinių ginklų. Jie su tuo sutiko, ir tai buvo labai įdomu“, – savo marčiai Larai Trump sakė JAV prezidentas per interviu jos laidai televizijoje „Fox News“.
Sekmadienį vėlai vakare D. Trumpas platformoje „Truth Social“ pabrėžė, kad siūlomame susitarime „labai aiškiai nurodyta, kad Iranas neturės branduolinio ginklo“.
Tačiau Teheranas anksčiau buvo išreiškęs abejonių dėl D. Trumpo teiginių, o šalių pozicijos pagrindiniais klausimais toliau stipriai išsiskiria.
„Mes nepatvirtinsime jokio susitarimo, kol nebūsime tikri, kad Irano žmonių teisės yra gerbiamos“, – valstybinės televizijos transliuotame vaizdo įraše sakė Irano vyriausiasis derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas.
Pasak naujienų agentūros „Tasnim“, derybos dėl susitarimo teksto „vyksta, abi šalys periodiškai siūlo pataisas“.
Tuo metu Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, pasak valstybinės televizijos, tikino, kad „kol nebus pasiektas aiškus susitarimas... viskas, kas dabar sakoma, tėra spekuliacijos“.
Irano žiniasklaidos teigimu, Teheranas pareiškė, kad prieš pradėdamas esmines derybas dėl savo branduolinės programos reikalauja įšaldytų 12 mlrd. JAV dolerių lėšų atblokavimo, o ankstesnius D. Trumpo komentarus, kad Islamo Respublikos prisodrinto urano atsargos bus sunaikintos, atmetė kaip „neturinčius jokio pagrindo“.
JAV prezidentas susiduria su spaudimu pasiekti susitarimą, po kurio nebeliktų atskirų JAV ir Irano blokadų Hormuzo sąsiauryje, kuriuo šiuo metu beveik negali vykti naftos tranzitas.
Po D. Trumpo pareiškimų, kad pagal bet kokį susitarimą Teheranas netaikys „jokių rinkliavų“ per sąsiaurį plaukiantiems laivams, Irano naujienų agentūra „Fars“ citavo šaltinius, teigiančius, kad tokios sąlygos diskutuojamame susitarimo tekste nėra.
Šeštadienį Irano naujienų agentūra ISNA citavo įstatymų leidėją Alirezą Salimi, teigusį, kad planas dėl sąsiaurio „valdymo ir suvereniteto“ jame – įskaitant „administracinių mokesčių“ įvedimą – netrukus bus pateiktas šalies parlamentui.
Libano frontas
Teheranas reikalauja, kad bet koks taikos susitarimas apimtų Libaną, kur tebevyksta nuožmūs mūšiai, o Beirutas kaltina Izraelį, kuris plečia operacijas prieš Irano remiamą grupuotę „Hezbollah“, vykdant „išdegintos žemės politiką“.
Paliaubos tarp Izraelio ir „Hezbollah“ oficialiai prasidėjo balandžio 17 d., tačiau jų niekada nebuvo laikomasi, abiem pusėms kaltinant viena kitą jų pažeidinėjimu.
Pasak Libano sveikatos apsaugos ministerijos, sekmadienį Izraelio smūgiai pietiniame Libane pražudė aštuonis žmones, tarp jų – tris moteris.
Diplomatiniai šaltiniai naujienų agentūrai AFP pranešė, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba dėl Izraelio plečiamo puolimo ir po to, kai buvo užimta strateginė viduramžiais statyta Boforo tvirtovė, pirmadienį surengs skubų posėdį.
Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu Boforo pilies atkovojimą pavadino „dramatišku poslinkiu“.
person Marius Jakštas (ELTA)
Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerija neleido dviem JAV gyvenantiems politikos komentatoriams atvykti į šalį, nes jų buvimas JK gali būti nepalankus visuomenės gerovei.
Kairiųjų pažiūrų Izraelio kritikai Cenkas Uyguras ir jo sūnėnas Hasanas Pikeris turėjo kalbėti SXSW festivalyje Londone.
Abu komentatoriai savo socialiniuose tinkluose kritikavo vyriausybės sprendimą, teigdami jog ji vykdo kitos šalies, konkrečiai Izraelio, nurodymus.arrow_forward