Sprendimą dėl galimo VMVT vadovės tarnybinio nusižengimo priims premjerės suburta komisija
Teisėsauga Korupcija Tyrimai Inga Ruginienė
Vilnius, balandžio 4 d. (ELTA).
Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pateikus išankstinio tyrimo išvadą dėl galimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovės Audronės Mikalauskienės tarnybinio nusižengimo, galutinį sprendimą žadama priimti tyrimą atlikus premjerės Ingos Ruginienės sudarytai komisijai.
„Žemės ūkio ministerija, gavusi skundą, atliko išankstinį tyrimą ir pateikė išvadą ministrei pirmininkei. Susipažinusi su pateikta informacija, kad būtų objektyviai įvertinta situacija, (premjerė – ELTA) sudarė komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“, – Eltai nurodė Vyriausybės Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyrius.
„Šiuo metu sprendimas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovės dar nėra priimtas“, – komentare raštu akcentavo jis.
Tai numatyta ir šį antradienį Vyriausybės registruotoje ŽŪM nutarimo projekto išvadoje.
„Įvertinus projekto atitiktį įstatymams, Vyriausybės nutarimams bei teisės technikos reikalavimams, jis neaktualus bei nevertintinas, nes, remiantis Valstybės tarnybos įstatymu, ministrės pirmininkės potvarkiu yra sudaryta komisija VMVT vadovės galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti“, – teigiama išvadoje.
Tuo metu anksčiau registruotame ŽŪM nutarime ministerijos sudaryta komisija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, pasiūlė pripažinti, jog A. Mikalauskienė padarė tarnybinį nusižengimą dėl neteisėto sprendimo atleisti darbuotoją priėmimo, ir skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Be to, komisija rekomendavo Vyriausybei regreso tvarka reikalauti iš A. Mikalauskienės atlyginti žalą valstybei.
Tyrimas atliekamas pagal 2024 m. vykdytos VMVT reformos metu atleisto darbuotojo skundą
Kaip rašoma ŽŪM teikime, ministerijos sudaryta komisija vertino keturis galimus tarnybinius nusižengimus: neteisėtą sprendimą atleisti darbuotoją, teismo sprendimo vykdymo neužtikrinimą dėl nesumokėto vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką, neužtikrinimą, kad darbuotoja būtų skubiai grąžinta į pareigas, bei advokatų pasitelkimą atstovauti teisminiame ginče su darbuotoja, nors VMVT dirba teisinį išsilavinimą turintys darbuotojai, galintys atstovauti įstaigai teismuose.
Komisija nustatė, kad pagrįstu laikytinas pirmasis kaltinimas – A. Mikalauskienė, kaip VMVT direktorė, 2024 m. vasarį priėmė ir pasirašė įsakymą dėl darbuotojos atleidimo, kuris vėliau teismų buvo pripažintas neteisėtu.
„Komisijos vertinimu, direktorė neįvykdė jai tenkančios pareigos rūpestingai, atidžiai ir savarankiškai patikrinti, ar pavaldinių pateikta medžiaga sudarė pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą teisėtam sprendimui priimti“, – rašoma ŽŪM teikime.
Konstatuota, kad būtent šis neteisėtas sprendimas sukėlė neigiamas materialines pasekmes valstybei, nes teismo sprendimu darbuotojai buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, įskaitant išeitinę išmoką, taip pat 3,48 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Komisija padarė išvadą, kad tarp priimto neteisėto įsakymo ir valstybės patirtų finansinių pasekmių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, o direktorės kaltės forma pasireiškė neatsargumu, nusižengimo padarymo priežastis – aplaidumu.
Kitų trijų tirtų epizodų atžvilgiu pažeidimų padarymo faktų nenustatyta.
Anksčiau A. Mikalauskienė Eltai teigė, jog apie ŽŪM tyrimą buvo informuota vasario pradžioje. Anot jos, tyrimas atliekamas pagal 2024 m. vykdytos VMVT reformos metu atleisto darbuotojo skundą.
„Prieš dvejus metus vykdyta VMVT struktūrinė reforma palietė apie 600 VMVT darbuotojų, bendro sprendimo neradome tik su vienu iš jų. VMVT reorganizacija 2024 metais buvo vykdoma ŽŪM iniciatyva, įgyvendinant Vyriausybės pavedimą ir siekiant optimizuoti įstaigos veiklą. Vykdant struktūrinius pokyčius daliai vadovų ir darbuotojų buvo pasiūlytos lygiavertės pareigos“, – Eltai komentavo A. Mikalauskienė.
Jos teigimu, skundą parengusiam darbuotojui du kartus buvo pasiūlytos lygiavertės pareigos, tačiau jis nesutiko ir buvo atleistas. VMVT vadovė teigė, jog darbuotojas kreipėsi į teismą, šis nustatė procesinius pažeidimus, todėl darbuotojas buvo grąžintas į pareigas ir dar šiemet dirbo tarnyboje.
„Jau pasibaigus teismų procesams ir teismui tarus galutinį žodį dabar iš naujo pradėtas tyrimas dėl to paties atvejo“, – tąsyk komentavo ji.
ELTA primena, kad sausio pabaigoje ŽŪM, kuriai vadovauja „Nemuno aušros“ deleguotas Andrius Palionis, gavo Vyriausybės leidimą atlikti patikrinimą VMVT.
Ministerija ketina ištirti VMVT vidaus kontrolės sistemą, IT išteklių valdymą, finansinius išteklius ir valdomą turtą, viešuosius pirkimus. Šiuo metu yra vykdomas audito paslaugų viešasis pirkimas.
Tuo metu rugsėjį portalas „Delfi“ skelbė, jog Vyriausybės kancleris Laimonas Rudys A. Mikalauskienei vasaros viduryje siūlė trauktis iš užimamų pareigų. Kaip rašė portalas, priežastis esą – dingęs tuomečio tiesioginio vadovo Gintauto Palucko pasitikėjimas.
Buvęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, palikdamas pareigas teigė, jog „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis siekė keisti dalies ministerijai pavaldžių įstaigų, kartu ir VMVT, vadovus.
person Marta Kraujelytė (ELTA)
Muitinės departamentas planuoja atnaujinti 6 rentgeno kontrolės sistemas ir per artimiausius metus visiškai atsisakyti Kinijoje gaminamos įrangos. Šiuo metu 7 iš 11 kontrolės punktuose naudojamų rentgeno sistemų yra pagamintos Kinijoje, tačiau planuojama įsigyti naujas sistemas iš kitų šalių. Naujos rentgeno sistemos bus finansuojamos Europos Sąjungos įsteigto Muitinės kontrolės įrangos instrumento lėšomis.arrow_forward