ŠMSM: gavome prezidentūros siūlymus dėl vokiečių kalbos populiarinimo, juos analizuojame
Politika Švietimo politika ES politika Lietuva Prezidentūra Europos Sąjunga
Vilnius, gegužės 2 d. (ELTA).
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMMS) gavo ir analizuoja prezidentūros pateiktus siūlymus dėl vokiečių kalbos populiarinimo Lietuvoje. Tiesa, pažymima, jog prieš priimant sprendimus, juos reikia suderinti su švietimo bendruomene, pagrįsti jų įgyvendinamumą valstybės turimais finansiniais ištekliais.
„Gavome prezidentūros siūlymus, juos analizuojame, inicijuosime tarpinstitucinę diskusiją ir bendrai ieškosime įgyvendinimo galimybių. Visi sprendimai turi būti suderinti su švietimo bendruomene ir pagrįsti finansiniais ištekliais“, – Eltai pateiktame komentare nurodo ministerija.
„Atsižvelgiant į stiprėjančią Lietuvos ir Vokietijos strateginę partnerystę, ŠMSM pritaria prezidentūros požiūriui, kad vokiečių kalbos populiarinimui prasminga skirti didesnį dėmesį“, – pažymi ŠMSM.
Ministerija taip pat akcentuoja, jog šiuo metu yra rengiamas priemonių planas, kuriame ketinama apibrėžti Europos Sąjungos (ES) užsienio kalbų, tarp jų – ir vokiečių, populiarinimo ir skatinimo priemones. Be to, vokiečių, kaip antrosios kalbos, pasirinkimas, pasak ŠMSM, kasmet didėja.
„Ministerija rengia priemonių planą, kuriame bus numatytos ES užsienio kalbų populiarinimo ir skatinimo priemonės, labiau akcentuojant vokiečių kalbą. Pavyzdžiui, galėtų būti priemonės, pritraukiančios daugiau vokiečių kalbos mokytojų, mokyklų, kuriose sudaryta galimybė mokytis šios kalbos, ir pan. Vokiečių kalbos kaip antrosios užsienio kalbos pasirinkimas didėja“, – teigiama Eltai pateiktame atsakyme.
„Šiais mokslo metais vokiečių kalbą, kaip antrąją užsienio kalbą, rinkosi 20 proc. mokinių daugiau nei pernai, iš viso 38 tūkst. mokinių. Tai 6,6 tūkst. daugiau negu praėjusiais mokslo metais. Tai daugiau nei 50 proc. ūgtelėjimas nuo 2021–2022 m. m., kai vokiečių kaip antrosios užsienio kalbos mokėsi beveik 25 tūkst. mokinių“, – nurodo ministerija.
ŠMSM: pastaraisiais metais auga vokiečių kalbos mokytojų skaičius
Socialdemokratės Ramintos Popovienės vadovaujama ministerija taip pat pažymi, jog pastaraisiais metais fiksuojamas augantis vokiečių kalbos mokytojų Lietuvoje skaičius, o šios kalbos pedagogikos studijos yra įtrauktos į prioritetinių pedagogikos krypties studijų programų sąrašą.
„2025–2026 m. m. pedagogų registre yra 475 vokiečių kalbos mokytojai. Pastaraisiais metais vokiečių kalbos mokytojų skaičius pamažu auga: 2022–2023 m. m. jų buvo 314, 2023–2024 m. m. – 337, 2024–2025 m. m. – 363“, – nurodo ministerija.
„Siekiant parengti daugiau jaunų specialistų, Lietuvoje vokiečių kalbos pedagogikos studijos yra prioritetinių pedagogikos krypties studijų programų sąraše – tai reiškia, kad įstojusieji į šias studijų programas kas mėnesį gali gauti tikslinę stipendiją. Taip pat parengtame Mokytojų pritraukimo ir išlaikymo mokyklose plano projekte siūloma supaprastinti įsidarbinimo reikalavimus dar neturintiesiems pedagogikos krypties išsilavinimo, ir tai leis daugiau gimtakalbių pradėti dirbti užsienio kalbų mokytojais, jiems reikėtų turėti aukštąjį išsilavinimą ir atitinkamos užsienio kalbos mokėjimo C1 lygiu įrodymą, o pedagogo profesinę kvalifikaciją įgytų per 2 metus“, – teigiama Eltai pateiktame komentare.
Kaip skelbta, metų pradžioje prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis viešai paragino ŠMSM imtis kurti vokiečių kalbos populiarinimo ir mokymo programą.
Savo ruožtu ministerija tuomet teigė, jog yra rengiamas priemonių planas, kuriame bus numatytos užsienio kalbų populiarinimo ir skatinimo priemonės, akcentuojant vokiečių kalbos svarbą. Balandžio viduryje ministrė R. Popovienė Eltai patvirtino, jog šis klausimas buvo aptartas su prezidentūros atstovais, o ministerija tuomet esą gavo atitinkamų namų darbų. ŠMSM vadovė tuomet teigė, jog konkrečius siūlymus planuojama parengti per kelias savaites.
Netrukus po to prezidentūra pranešė inicijuojanti tarpinstitucinę diskusiją dėl vokiečių kalbos populiarinimo Lietuvoje ir šalies vadovo pavedimu ŠMSM teikianti atitinkamus siūlymus.
ELTA primena, kad Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
person Austėja Paulauskaitė (ELTA)
Aukšto rango Irano pareigūnas atskleidė, kad Teheranas siūlo pirmiausia atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauriu, JAV nutrauktų Irano uostų blokadą, o tik vėliau derėtis dėl Irano branduolinės programos. Tačiau kol kas pasiūlymui prieštarauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
JAV ir Izraelis nustojo bombarduoti Iraną prieš keturias savaites, bet susitarimas dėl taikos vis dar nepasiektas, sukėlė didžiausius pasaulinio energijos tiekimo sutrikimus.
Pagal šį Teherano pasiūlymą, karas pasibaigtų Izraeliui ir JAV suteikus garantijas, kad Iranas nebebus puolamas, o vėliau būtų surengtos derybos dėl Irano branduolinės programos apribojimų.arrow_forward
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris grasina uždrausti kai kurias palestiniečius palaikančias eitynes, kuriose raginama išplėsti pasaulinę intifadą. Šis pareiškimas buvo padarytas po serijos antisemitiškų išpuolių, kurių metu buvo subadyti du vyrai Londono Golders Gryno rajone. Policija suėmė 45 metų vyrą, kilusį iš Somalyje, dėl įtariamo pasikėsinimo nužudyti.arrow_forward
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, jog per pastarąją savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo apie 1,6 tūkst. smogiamųjų dronų, 1,1 tūkst. valdomų bombų ir tris raketas. Masinės atakos, anot Zelenskio, yra skirtos paralyžiuoti Ukrainos oro gynybos sistemas, todėl ypač svarbu, kad raketos šioms sistemoms būtų tiekiamos kasdien. Prezidentas pabrėžė, kad svarbu išlaikyti spaudimą agresoriui ir siekti naujų sankcijų Rusijai.arrow_forward