Skaisgirytė: Lietuva turi asimetrinių priemonių atsakyti į Rusijos veiksmus
Vilnius, liepos 14 d. (ELTA).
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuva turi asimetrinio poveikio priemonių reaguoti į Rusijos veiksmus. Tačiau jų viešai neatskleidžia, nes tai esą sumažintų jų veiksmingumą.
Anot A. Skaisgirytės, pastaruoju metu matomas suaktyvėjęs Rusijos informacinis karas, nukreiptas ne tik prieš Lietuvą, bet ir kitas Europos Sąjungos valstybes, ypač – Baltijos šalis.
„Iš tiesų pastaruoju metu matome tam tikrą informacinio karo suaktyvėjimą santykiuose su Rusija. Tai ne tik apie Lietuvą, tai apie kitas ES šalis, daugiausia – Baltijos šalis. Bet nebūtinai tik apie Baltijos šalis. Rusijos propagandistai su nauja jėga aiškina pasauliui, kokie baltai yra netolerantiški ir panašiai. Visa tai yra aiškus šmeižtas ir melas. Ir Baltijos šalys, ir mūsų kaimynės ES yra tai pasakiusios labai garsiai. Tačiau Rusija daro tai, ką ji įpratusi daryti jau ilgus dešimtmečius“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja.
Pasak jos, toks Rusijos elgesys nėra netikėtas, nes jos veikimo metodai iš esmės nesikeičia jau ilgą laiką.
„Nelabai nustebino šitas ieškinys (Rusija planuoja kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl, jos teigimu, Baltijos šalyse diskriminuojamų rusakalbių – ELTA), tiesą sakant, nes Rusijos elgesys nesikeičia jau, galima sakyti, pastaruosius tris šimtus metų, jis yra labai panašus. Na, o paskutinius 30 metų jis yra štai toks, su kuriuo mes konkrečiai susiduriame. Tai visame dideliame geopolitiniame paveiksle Rusija yra tokia, kokia yra, ir su tuo mes turime žinoti, kaip elgtis“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
Prezidento patarėja pabrėžė, kad Lietuva nebūtinai atsakytų Rusijai tokiomis pačiomis priemonėmis, nes efektyvesnis gali būti asimetrinis atsakas.
„Tit for tat“ (liet. veiksmas už veiksmą) principas nebūtinai bus pats veiksmingiausias. Yra asimetrinio poveikio priemonių, kurias Lietuva visada gali pritaikyti. Tačiau apie tai nekalbama labai garsiai, nes tada jos nebebus tokios efektyvios. Tų priemonių yra ir, manau, reikalui esant mes jas panaudosime“, – teigė A. Skaisgirytė.
Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė apie ketinimą kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl neva „sistemingo etninių rusų teisių pažeidimo“ Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje. Ji teigia, esą Baltijos šalių valdžia draudžia vartoti rusų kalbą, „perrašo istoriją“ ir vykdo „baudžiamąją represijų ir bauginimo politiką“. Lietuvos institucijos tokius Rusijos kaltinimus vadina išgalvotais ir eiliniu Kremliaus propagandiniu išpuoliu.
Kaip rašė LRT Tyrimų skyrius, veiksmams kreiptis į TTT pradėta ruoštis dar pernai. Bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos žurnalistų tarptautinis tyrimas atskleidė, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija praėjusių metų vasarą pavedė Maskvoje veikiančiai advokatų kontorai „Monastyrsky, Zyuba, Stepanov & Partners“ rengti ieškinį. LRT rašė, kad ieškiniams rengti pasitelkti vadinamieji Baltijos šalių ekspertai Nikolajus Meževičius ir Vladimiras Simindejus, daugelį metų bendradarbiaujantys su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
person Benjaminas Auryla (ELTA)