Siūloma padidinti finansinę paramą pirmąjį būstą įsigyjančioms ir statančioms šeimoms

Vilnius, gegužės 2 d. (ELTA).

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą regionuose, grupė Seimo socialdemokratų siūlo 5 procentiniais punktais padidinti joms skiriamų subsidijų dydžius.

Tai numatančias įstatymo pataisas įregistravę parlamentarai taip pat siūlo teikti subsidijas ne tik pirmojo būsto pirkimo, bet ir statybų atvejais. Jei Seimas pritartų, jaunoms šeimoms būtų grąžinta iki 2024 m. gruodžio 31 d. buvusi galimybė pasinaudoti valstybės teikiama subsidija ir statant būstą.

Socialdemokratai siūlo, kad finansinė paskata jaunoms šeimoms, imančioms kreditą pirmajam būstui pirkti ar statyti, būtų nuo 15 iki 20 proc. būsto kredito sumos.

Siūloma, kad jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar auginančioms vieną vaiką, subsidija didėtų nuo 10 iki 15 procentų būsto kredito sumos.

Du vaikus auginančios jaunos šeimos galėtų tikėtis subsidijos, siekiančios ne 12,5 proc., kaip yra šiuo metu, o 17,5 proc. būsto kredito sumos.

Taip pat siūloma, kad tris ar daugiau vaikų auginančios jaunos šeimos galėtų gauti subsidiją, siekiančią 20 proc. kredito sumos.

Įstatymo pataisas inicijavusi Seimo socialdemokratė Jūratė Zailskienė mano, kad pokyčiai padės įsigyti nuosavą būstą jaunoms šeimoms, kurios neturi santaupų pradiniam įnašui padengti. 

„Tai ypatingai aktualu šiuo metu, išaugus būsto kainoms. Didesni subsidijų dydžiai pagerintų jaunų šeimų galimybes apsirūpinti pirmuoju nuosavu būstu“, – dokumento aiškinamajame rašte pažymi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotoja J. Zailskienė. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. balandžio mėn. duomenimis, šeimos, kurios iki 2024 m. gruodžio 31 d. pateikė prašymus ir buvo įrašytos į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmajam būstui, sąrašą, vangiai siekia pasinaudoti nuo šių metų sausio 1 d. sumažintais subsidijų dydžiais.

„Prašymų skaičius nesiekia 100. Tai leidžia daryti išvadą, kad dalis šeimų neturi galimybių dalį pradinio įnašo dengti nuosavomis lėšomis, todėl joms belieka laukti finansinės paskatos sąraše neribotą laiką“, – pastebi J. Zailskienė. 

Ji taip pat siūlo atsisakyti šiuo metu įstatyme numatyto prašymų reitingavimo pagal savivaldybių paramos dydį, paliekant galimybę nustatyti prašymų eiliškumą pagal tai, ar savivaldybė skiria paramą. Siekiant savivaldybių prisidėjimo prie jaunų šeimų būsto įsigijimo, įstatyme siūloma įtvirtinti minimalią savivaldybės paramos ribą – 1 tūkst. eurų.

Pagal galiojantį įstatymą, finansinė paskata teikiama laikantis eiliškumo ir reitinguojant prašymus pagal savivaldybių paramos dydį: šių prašymų eiliškumas nustatomas pagal savivaldybių paramos dydį ir pirmiausia nagrinėjami prašymai, kai savivaldybės parama yra didžiausia.

„Toks teisinis reguliavimas nėra teisingas mažesnių savivaldybių atžvilgiu, kurios turi mažiau finansinių resursų prisidėti prie jaunų šeimų būsto įsigijimo, tačiau yra priverstos konkuruoti tarpusavyje dėl tokių šeimų pritraukimo į regionus. Tokiu būdu gali nukentėti ne tik savivaldybės, kurios objektyviai negali skirti didesnės savivaldybės paramos, bet ir jaunos šeimos“, – sako įstatymo pataisas parengę socialdemokratai.  

Jie tikisi, kad ši iniciatyva prisidės  prie demografinės padėties Lietuvoje gerinimo.

Siūloma, kad įstatymo pataisos  įsigaliotų  2026 m. sausio 1 d. Šeimoms, gavusioms subsidijas iki 2025 m. gruodžio 31 d., siūloma suteikti  galimybę kreiptis dėl  papildomos subsidijos, kuri bus numatyta naujame įstatyme.