Vilnius, spalio 24 d. (ELTA).
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) vicepirmininkas, demokratas „Vardan Lietuvos“ Linas Kukuraitis siūlo įstatyme įtvirtinti ankstyvosios pagalbos paslaugą akivaizdžių negalios požymių turintiems žmonėms, kuriems dar nenustatytas neįgalumo lygis.
Jo nuomone, valstybė turėtų užtikrinti šios paslaugos teikimą šeimoms dar pradinėje pagalbos stadijoje, nes negalia yra esminis pokytis žmogaus ir jo artimųjų gyvenime.
Jeigu Seimas pritartų, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme atsirastų ankstyvosios pagalbos paslauga, kuri teikiama akivaizdžių negalios požymių turinčiam asmeniui iki tol, kol jam dar nenustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis. Dėl tokios paslaugos galėtų apsispręsti pats žmogus arba jo šeimos narai.
Siūloma, kad ankstyvosios pagalbos paslauga būtų finansuojama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Jos turinį, skyrimo ir organizavimo tvarką nustatytų socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai.
Pasak L. Kukuraičio, ankstyvosios pagalbos teikimo patirtis parodė, kad jos reikia, tai patvirtino ir šias paslaugas teikiančios nevyriausybinės organizacijos (NVO).
„Nesant aiškaus teikiamos ankstyvosios pagalbos paslaugos apibrėžimo įstatyme kyla didelė rizika, kad ši paslauga išnyks. Nepaisant ankstyvosios pagalbos aktualumo, jos teikimo mechanizmų ir finansavimo nebuvimas gali lemti, kad atsakomybės už jos organizavimą ir apmokėjimą neprisiims niekas“, – sako pasiūlymą įregistravęs L. Kukuraitis.
Jo nuomone, paslauga, jos teikimo algoritmas ir finansavimo mechanizmas turi būti numatyti įstatyme.
„Tuo atveju, kai negalia dar nenustatyta, bet yra akivaizdžių negalios požymių – mano nuomone, turi būti aiškus algoritmas, kaip reaguojama pirmosiomis valandomis. Pavyzdžiui, vaiko teisių apsaugos atvejais yra aiškus algoritmas, kaip, kas ir kada reaguoja“, – šią savaitę vykusiame Seimo SRDK posėdyje sakė L. Kukuraitis.
2026 m. sausio 1 d. įsigaliojus Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams, ankstyvosios pagalbos paslauga taptų socialine paslauga, kuri būtų akredituojama. Tačiau kol kas jų likimas yra neaiškus, nes Seime svarstomos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) inicijuotos įstatymo pataisos, kurias priėmus būtų atsisakyta šių nuo kitų metų įsigaliosiančių nuostatų.
Kaip tvirtina SADM, ankstyvoji pagalba bus teikiama, įtvirtinant šią paslaugą kaip tęstinę NVO veiklą įgyvendinant projektus.
„Sumažinus administracinių procedūrų naštą, bus sudarytos galimybės NVO, turinčioms geriausias kompetencijas ir gebėjimus, lanksčiai ir tiesiogiai padėti krizinėje situacijoje dėl galimos negalios atsidūrusiems asmenims, jiems priimtinu būdu teikti ankstyvąją pagalbą, taip didinant jos prieinamumą“, – dokumento aiškinamajame rašte sako SADM.
Anot ministerijos, taip pat asmenims, kuriems ankstyvosios pagalbos paslauga buvo teikiama, bus užtikrintas nuoseklus pagalbos tęstinumas ir nustačius negalią.
SADM, pasitelkdama NVO, iki 2025 m. gruodžio 31 d. išbando ankstyvosios pagalbos paslaugą.
Per 2024 metus 552 asmenims su negalia (įskaitant ir jų šeimos narius) iš viso suteikta per 2,5 tūkst. paslaugų.
Šiais metais ankstyvosios pagalbos paslaugą teikia 10 skėtinių asociacijų, atstovaujančių asmenims su įvairaus pobūdžio negalia.
person Jadvyga Bieliavska (ELTA)