Siūloma įstatymu įteisinti nemokamas reprodukcinei sveikatai skirtas paslaugas

Vilnius, balandžio 7 d. (ELTA).

Siekiant modernizuoti Lietuvos reprodukcinės sveikatos priežiūrą ir užtikrinti kokybiškas sveikatos paslaugas, valdančiųjų ir opozicinių Seimo frakcijų atstovai įregistravo Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą.  

Naujame socialdemokratės Birutės Vėsaitės parengtame dokumente kalbama apie šeimos planavimą, nėštumo nutraukimą, motinystę, jaunimo reprodukcinę sveikatą, lytinį švietimą ir pagalbą lytinio smurto atvejais. 

Jei Seimas pritartų, reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos būtų nemokamos, šios išlaidos būtų kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo arba valstybės biudžeto.

Tikimasi, kad priėmus įstatymą, sumažės neplanuotų nėštumų ir abortų poreikis, o kokybiškesnė nėštumo, gimdymo ir nėštumo nutraukimo priežiūra padės išvengti komplikacijų.

Įstatymo projekte įtvirtinta reprodukcinės sveikatos sąvoka, kuri apima „galimybę gyventi atsakingą, pasitenkinimą teikiantį ir saugų lytinį gyvenimą, gebėjimą susilaukti palikuonių ir laisvę nuspręsti, ar tai daryti, kada ir kaip dažnai tai daryti“. 

Šiuo metu Lietuvoje nėra vieningo reprodukcinės sveikatos teisinio reglamentavimo. Šie klausimai reguliuojami fragmentiškai atskiruose teisės aktuose. 

Nemokamas nėštumo nutraukimas būtų reglamentuotas įstatymu 

Naują dokumento projektą įregistravusi parlamentarų grupė siūlo 2022 m. ministro įsakymu patvirtintą nėštumo nutraukimo tvarką įteisinti įstatymu. 

Siūloma  užtikrinti moters teisę savo noru apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo iki 12 nėštumo savaičių ir numatyti išimtis. Nėštumas galėtų būti nutrauktas ir iki 22 savaičių, tačiau tai būtų įmanoma tik dėl medicininių indikacijų, išžaginimo ar kraujomaišos. 

Medicinines indikacijas nustatytų sveikatos apsaugos ministras. Siūloma, kad išvadą, ar yra medicininių indikacijų nėštumui nutraukti pateiktų universiteto ligoninės gydytojų konsiliumas. Išvadą apie tai, kad įvyko išžaginimas, pateiktų teisėsaugos institucijos. Dėl kraujomaišos fakto spręstų gydytojas genetikas.

Įstatymo projektas numato, kad nėštumo nutraukimo paslauga teikiama nemokamai, išlaidas kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Jei Seimas pritartų, nemokamas būtų ir vaistinis abortas. 

Daugiau aiškumo dėl vaistinio aborto  

B. Vėsaitė įstatymo projekte siūlo įtvirtinti ir vaistinio aborto galimybę. Nors nuo 2023 metų Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimu leista nutraukti nėštumą ir vaistais, Lietuvoje jo prieinamumas, anot parlamentarės, išlieka ribotas dėl medicinos įstaigų nenoro teikti šią paslaugą ir sudėtingo reguliavimo. 

Nepaisant to, kad vaistinis nėštumo nutraukimas pasaulyje pripažintas saugesniu metodu nei chirurginis abortas, B. Vėsaitės pastebėjimais, Lietuvoje moterys susiduria su informacijos trūkumu, dalis gydymo įstaigų net nežino arba klaidingai teigia, kad ši procedūra nėra legali, o tai vilkina sprendimo priėmimą ir didina medicinines rizikas. 

„Projektu siekiama įtvirtinti moters teisę rinktis nėštumo nutraukimo būdą – chirurginį ar vaistinį – taip užtikrinant, kad sveikatos priežiūros sistema atlieptų individualius moters poreikius ir mokslo pažangą. Be to,  aborto reglamentavimas padės sumažinti iki šiol egzistuojančią stigmą: kai procedūra pripažįstama teisėta ir įprasta medicinos praktikos dalimi, mažėja socialinis spaudimas bei neigiamos nuostatos moterų atžvilgiu“, – sako Seimo Laikinosios reprodukcinės sveikatos grupės pirmininkė B. Vėsaitė. 

Beje, siūloma, kad vaistinio nėštumo nutraukimo paslauga nėščiosios prašymu galėtų  būti teikiama pasitelkiant nuotolines sveikatos priežiūros paslaugas.

Siūlo leisti gimdyvėms pasirinkti gimdymo būdą, skausmo malšinimo priemones 

Jei Seimas pritartų, nėščiosioms būtų leista, pasikonsultavus su gydytoju, pasirinkti gimdymo būdą, skausmo malšinimo priemones. Jos galėtų pasirinkti ir lydintį asmenį per gimdymą.

Taip pat gimdyvėms būtų užtikrinta teisė į psichologo konsultacijas, prenatalinės diagnostikos paslaugas. Siekiant įvertinti galimą genetinę riziką būsimam palikuoniui, valstybė turėtų užtikrinti genetinį konsultavimą planuojant šeimą.

Kontraceptinės priemonės būtų prieinamos nemokamai

B. Vėsaitė siūlo įstatyme numatyti, kad kontraceptinės priemonės būtų prieinamos nemokamai. Jų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras.

Įstatymo projektu reglamentuota ir sterilizacija – savanoriškas chirurginis šeimos planavimo metodas, kuriuo siekiama ilgalaikio apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo. 

Pageidaujantys savanoriškos chirurginės sterilizacijos prieš tai turėtų gauti išsamią informaciją apie šio metodo esmę, galimas komplikacijas ir pasekmes. Siūloma, kad pateikus rašytinį prašymą, sterilizacija būtų atliekama ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo jo pateikimo dienos.

Specializuotuose centruose nemokamą pagalbą gautų patyrę lytinį smurtą 

Įstatymo projekte taip pat numatomas kompleksinės pagalbos teikimas lytinį smurtą patyrusiems asmenims. Jiems būtų užtikrinta nemokama medicininė, psichologinė ir socialinė pagalba, skubi kontracepcija ir infekcijų profilaktika.

Konfidenciali profesionali pagalba lytinį smurtą patyrusiems asmenims būtų užtikrinama specializuotuose pagalbos centruose. Siūloma, kad tokie centrai veiktų visoje šalyje ir būtų prieinami visiems nukentėjusiems asmenims.  

Lytinio smurto aukoms skubios kontracepcijos priemonės bei lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir gydymo paslaugos būtų teikiamos nemokamai. Šių paslaugų išlaidas siūloma  kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Reprodukcinės sveikatos  įstatymo projektą kartu su B. Vėsaite įregistravo socialdemokratai Laurynas Šedvydis, Orinta Leiputė, Jurgita Šukevičienė, Indrė Kižienė, liberalai Edita Rudelienė, Andrius Bagdonas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorė Jurgita Sejonienė.

Ankstesni bandymai įstatymu sureguliuoti reprodukcinę sveikatą nebuvo nesėkmingi  

ELTA primena, kad  tai jau ne pirmas bandymas įstatymu reglamentuoti reprodukcinę sveikatą. Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas buvo parengtas dar 1996 metais, tačiau nebuvo priimtas. 

2002 metais  įstatymu  įtvirtinti reprodukcines teises siūlė B. Vėsaitė, tačiau projektas nesulaukė pritarimo ir nebuvo priimtas. Pasak jos,  dėl politinių ir ideologinių priežasčių tuo metu reprodukcinės sveikatos klausimų sureguliuoti nepavyko, paliekant juos spręsti pavieniais teisės aktais.

Taip pat 2014 metais tuometinės Seimo socialdemokratų frakcijos narės Giedrės Purvaneckienės dar vienas bandymas priimti reprodukcinei sveikatai skirtą įstatymą nebuvo sėkmingas.