Šiukšlėmis iš Rusijos moteris išvadinęs vyras siekia išteisinimo, nukentėjusiosios sako esančios lojalios Lietuvai
Teisėsauga Teismo procesai Baudos ir atsakomybė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Vilnius, gegužės 19 d. (ELTA).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Povilo Graževičiaus advokato kasacinį skundą: šiukšlėmis iš Rusijos moteris išvadinęs vyras siekia išteisinimo.
Kasaciniu skundu vyras prašo panaikinti 2025 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir palikti galioti išteisinamąjį Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.
„Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu P. Graževičius pripažintas kaltu dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, jam paskirta 3 tūkst. eurų dydžio bauda, priteista nukentėjusiosioms atlyginti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą bei jų patirtas bylinėjimosi išlaidas“, – Eltai teigė LAT pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Tautvilė Merkevičiūtė.
Per posėdį teismas išklausė visų šalių – nuteistojo, jo advokato, prokuroro, pasisakė ir abi nukentėjusios moterys.
Nuteistojo advokatas Tomas Januškevičius teigė, kad šioje byloje keliamas klausimas, ar konkretūs vieši pareiškimai gali kelti grėsmę, ar reali grėsmė buvo nustatyta.
Pasak advokato, visi šeši jo ginamojo pasakyti teiginiai yra niekinančio pobūdžio.
„Tačiau, vertinant kontekstą, jie išsakyti dėl neblaivaus nukentėjusiųjų elgesio. Viena iš nukentėjusiųjų elgėsi provokuojančiai. Jis (P. Graževičius – ELTA) įsivėlė į beprasmį ginčą ir konfliktą ir nesutinka, kad būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Konfliktas įvyko, kai jos (moterys – ELTA) atsisakė išeiti iš kavinės. Nuteistojo elgesys nebuvo kryptingas, jis nebuvo iš anksto apgalvotas“, – per LAT posėdį kalbėjo P. Graževičiaus advokatas T. Januškevičius.
Jis sakė neteisinantis kliento elgesio, tačiau prašė atkreipti dėmesį, kad vyro elgesiui įtakos turėjo ir geopolitinis kontekstas, Rusijos skleidžiami naratyvai apie rusų pasaulį, rusakalbių asmenų gynimą.
„Vykstant konfliktui Ukrainoje, visuomenė yra įsitempusi, konflikto metu jos bendravo rusu kalba, jos toliau vartojo alkoholį, filmavo, o viena nukentėjusiųjų žalojo save“, – sakė advokatas.
Gynėjas atkreipė dėmesį, kad žodžius, dėl kurių klientas sulaukė baudžiamosios bylos, jis išsakė tik minėtoms dviem moterims. Advoktas mano, kad P. Graževičiaus veiksmai gali užtraukti tik administracinę atsakomybę.
Konfliktą plačiai nušvietė rusiškus naratyvus propaguojantys kanalai
LAT posėdyje dalyvavęs P. Graževičius sakė, kad ši byla jam kainavo ir finansinius, ir emocinius resursus. Jis nurodė, kad dėl nuteisimo negalėjo dalyvauti Šaulių sąjungos veikloje.
„Tai, ką padariau, man pačiam gėda. Aš pasakiau nuomonę apie jas. Man ištraukė telefoną į akis, ne aš, o jos viešino, iškarpė video. Už kelių dienų penktos kolonos pasigavo, Celofano visi puslapiai“, – sakė jis.
„Labai stipriai nukentėjau, kiek man grasino... ji vėl girta pasirodė kavinėje. Čia buvo konfliktas vidinis, o ne užpuolimas. Aš negalėjau Šaulių sąjungoje būti“, – skundėsi nuteistasis.
Tuo metu prokuroras ir nukentėjusiomis byloje pripažinta motina ir dukra šį įvykį vertina kitaip.
„Teisingai nustatyta, kad Povilas Graževičius viešai niekino ir tyčiojosi dėl jų rusiškos kilmės ir tautybės“, – sakė prokuroras Sergejus Stulginskis.
Kaltintojo manymu, vyras suvokė savo veiksmų pobūdį.
„Veika pakankamai pavojinga ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Nekyla abejonių dėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisingumo. Manome, kad skundas turi būti atmestas“, – baigdamas savo pasisakymą teigė prokuroras.
Nukentėjusiosios tikina, kad nepalaiko Rusijos agresijos
Į teismą atvykusios mama ir dukra prašė apginti jas nuo nusikalstamų veiksmų, jos tikino esančios lojalios Lietuvai ir buvo užsipultos vien dėl to, kad tarpusavyje kavinėje kalbėjosi rusiškai. Teisme abi kalbėjo lietuviškai, be vertėjo.
„Visus pagrindinius argumentus jau esame išdėstę – bandoma sudaryti įspūdį, kad tai buvo spontaniškas konfliktas. Bet vaizdo medžiaga rodo visai ką kita: nuteistasis kreipėsi į mus, kad mes kalbėjome rusiškai su mama. Kitas vyras išeidamas pasakė, kad vatos aš irgi nekenčiu“, – apie konfliktą pasakojo dukra.
Pasak jos, P. Graževičius pastūmė kėdę ir pasakė, kad šiukšlės iš Rusijos čia nereikalingos.
„Jis savavališkai ėmė mus varyti iš kavinės. Jis kalbėjo užtikrinai, laukė aplinkinių palaikymo“, – pasakoji ji.
Moteris teigia, kad jų nereiktų tapatinti su Rusijos agresija prieš Ukrainą.
„Jokio ryšio su agresija prieš Ukrainą – nuo pirmųjų karo dienų rinkome paramą Ukrainos vaikams. Jis skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad palaikome Rusijos agresiją, jis žinojo kad tai netiesa“, – sakė jauna moteris.
Ji prašė teismo apginti ją ir mamą nuo neapykantos kurstymo ir tuo pačiu apginti konstitucinį principą, kad žmogus negali būti tapti neapykantos taikiniu dėl savo kilmės ar tautybės.
Nukentėjusioji sakė jau įgijusi du aukštojo mokslo diplomus.
„Aš noriu dirbti Tėvynės labui, aš čia augau, gimiau, didžiuojuosi savo Tėvyne ir nenoriu, kad mane vadintų vata. Aš nesu šiukšlė iš Rusijos, aš gimiau Lietuvoje, aš myliu savo šalį, noriu likti ir dirbti, aš lieku savo šalyje, aš noriu žinoti, kad Lietuvos įstatymai mane gina“, – sakė ji.
Jai pritarė mama, sakydama, kad byloje nustatyti visi nusikalstamos veikos požymiai: viešumas, žeminimas. Moteris prašė palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir pilnai tenkinti ieškinį.
LAT trijų teisėjų kolegija savo galutinį ir neskundžiamą verdiktą šioje byloje skelbs birželio 17 dieną.
Konfliktas kavinėje
Bylos duomenimis, P. Graževičius 2023 m. balandžio 14-osios vidurnaktį, būdamas kavinėje Vilniuje, „Kino studija“ viešai tyčiojosi, niekino dvi moteris dėl jų kilmės ir tautybės, sakydamas joms: „lauk, lauk, lauk, lauk, šiukšlės iš Rusijos čia nereikalingos“, „šiukšlės, šiukšlės iš Rusijos čia nereikalingos, ar supratai mane“, „šiukšlės, lauk jum pasakyta, trash know your place (liet. šiukšlės, žinokit savo vietą)“, „labai gerai, padės jums susirasti jūsų vietą, va ten konteineriai, prašom prisistatyti, labai gerai, jum parodys jūsų vietą, pasus savo parodysit, gal deportuos“, „išmok lietuvių kalbą, žiurke“, „taip, tu žiurkė, tokia pat kaip tavo šaunuolis Putinas“ ir t.t.
Vyras taip pat kaltintas diskriminavimu dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės.
Bylos duomenimis, P. Graževičius būdamas kavinėje minėtų moterų atžvilgiu išsakė diskriminacines idėjas ir atliko diskriminacinius veiksmus, varydamas jas iš kavinės ir sakydamas žodžius „lauk“, „čia nereikalingos“, primesdamas joms savo valią ir ribodamas jų veiksmus, neleisdamas išeiti iš kavinės ir sakydamas žodžius „jūs niekur neišeisit“, „ne ne ne, tu niekur neisi“, „viskas, jūs niekur neišeisite“, teiginiais, kad jas išveš ir galbūt deportuos policija.
Prokuratūros vertinimu, vyras tokiais savo veiksmais trukdė T. G. ir S. G. lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti socialinėje veikloje, suvaržė jų teises ir laisves dėl jų kilmės ir tautybės.
Vilniaus miesto apylinkės teismas P. Graževičių išteisino, bet Vilniaus apygardos teismas jį pripažino kaltu tik dėl kurstymo.
„Baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų grandinė leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad 2023 m. balandžio 14 d. P. Graževičius viešai tyčiojosi, niekino T. G. ir S. G. dėl jų kilmės ir tautybės. Išteisintasis kalbėjo garsiai, kreipėsi išskirtinai į nukentėjusiąsias, elgėsi jų atžvilgiu demonstratyviai, jo frazės buvo aiškios ir kryptingos, pavartotos siekiant paniekinti nukentėjusiąsias dėl jų kalbos ir tautybės, išsakytos viešoje vietoje, suvokiant, kad tokius žodžius girdi dar mažiausiai 5 asmenys, kurių dalies P. Graževičius nepažinojo.
Tai rodo, kad P. Graževičius, vartodamas kalbą bei tautybę niekinančias ir įžeidžiančias frazes viešoje vietoje, visiškai suvokė savo veiksmų pobūdį ir pavojingumą, siekė pažeminti bei įžeisti nukentėjusiąsias, t. y. veikė tiesiogine tyčia“, – rašoma pernai gruodį priimtame Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje.
Nukentėjusioji T. G. teisiamajame posėdyje pasakojo, kad su dukra S. G. apie 23 val. nuvažiavo į kavinę, užsisakė butelį vyno ir vandens. Bylos duomenimis, apie 24 val. baro darbuotojos pasakė, kad baras užsidaro, tačiau žmonių buvo dar pakankamai daug. Ji teigė, kad su šalia sėdėjusiu vyru ėmė kalbėti apie rusų kalbą, kilmę. Po 10 min. ji išgirdo iš salės pusės vyrišką balsą, vyras sakė: „Putino šiukšlės, šliuchos“. Ji suprato, kad tie žodžiai buvo adresuoti joms, tada įjungė vaizdo kamerą.
Pasak nukentėjusiosios, P. Graževičius kreipėsi į ją su dukra „šiukšlės iš Rusijos čia nereikalingos“, ėmė jas varyti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas – P. Graževičius bandė atitraukti joms sėdint kėdes, vydamas „lauk iš čia“. Anot moters, jos dukra pradėjo kviesti policiją. P. Graževičius į tai reagavo žodžiais: „gerai, tuoj policija atvažiuos, parodys jums jūsų vietą, ten prie konteinerių“, rodė pirštu, kur stovi konteineris ir sakė: „va ten jūsų vieta“.
P. Graževičius vieną moterų apipylė gėrimu, ją, pavadino „kale“, jai prasidėjo nervų priepuolis, norėjo išeiti į lauką, iškvietė policiją, tačiau P. Graževičius atsistojo prie durų – išleisdavo visus lankytojus, o jų neišleido.
Nukentėjusiosios skundėsi, kad ne tik P. Graževičius, bet ir jo draugai žemino jas, pasakė, kad atvažiuos apsauga ir už plaukų jas išmes.
Pasak vienos nukentėjusiosios, ji pradėjo blaškytis, pasiėmė daiktą ir su juo labai susižalojo veidą.
Vienas konfliktą stebėjusių vyrų, nukentėjusiųjų teigimu, išeidamas pro duris paplekšnojo P. Graževičiaus petį ir pasakė „šaunuolis, vatos aš irgi nekenčiu“, ir išėjo.
Nukentėjusiųjų teigimu, viskas vyko tik dėl to, kad jos su visais kalbėjo lietuviškai, tik prie baro tarpusavyje kalbėjo rusiškai, kai tai išgirdo kiti.
Nukentėjusiosios sakė, kad visiems atsidūrus lauke, įžeidinėjimai tęsėsi, buvo sakoma „išmok lietuvių kalbą“, „žiurkė“.
person Ingrida Steniulienė (ELTA)