Sinkevičius užsimena apie bendrą partijų susitarimą dėl demografijos krizės: tai egzistencinė tema
Politika Sinkevičius LSDP pirmininkas Demografijos politika Demografija Politinės partijos Lietuvos socialdemokratų partija Mindaugas Sinkevičius Lietuva
Vilnius, gegužės 9 d. (ELTA).
Diskutuojant apie būdus didinti gimstamumą, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius užsimena, kad politinėms partijoms gali tekti parengti bendrą sutarimą dėl priemonių, siekiant išspręsti demografinę krizę. Pasak jo, šis klausimas yra egzistencinė valstybės tema.
„Mūsų kolegos sako, reikia atnaujinti tą partinį susitarimą dėl saugumo ir gynybos. Gerai, galime, čia yra įprastai konservatorių iniciatyva, kad susitarkime. Tačiau susitarkime, ką mes darome su egzistencine valstybine, politine situacija dėl demografijos“, – interviu Eltai teigė M. Sinkevičius.
„Aš manau, kad reikės prie to sėsti ir tartis. Tų iniciatyvų bus: prezidentas siūlys priemones, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlys, ir partijos pasiūlys. Tų priemonių tiek ir tiek yra: ir išmokos, ir vaiko priežiūros pinigai, ir lubos keliamos. Tačiau situacija tai radikaliai, esmingai nesikeičia. O čia yra fundamentali, valstybės egzistencinė tema“, – paklaustas, ar šiuo klausimu reikėtų politinių partijų susitarimo, atsakė jis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė šią savaitę kalbėjo apie rudenį svarstomą organizuoti akciją, per kurią žmonės galėtų susipažinti ir pašokti, taip siekiant paskatinti gyvą bendravimą ir padėti jauniems žmonėms rasti antrąją pusę.
Savo ruožtu M. Sinkevičius teigia, kad būtų galima organizuoti šokius, tačiau tai vertina kaip klegesį ar pavienę idėją. Pasak jo, dėl demografijos krizės valstybė turi susiimti ir pradėti imtis veiksmų.
„Galėsime daryti tas vakaruškas ir gegužines. Gal mūsų tėvai, mūsų seneliai jas puikiai prisimena, gal dalis ir susipažino savo šokiuose ir gegužinėse. Ir aš, beje, susipažinau su savo žmona šokiuose ir nieko čia blogo. Bet nežinau, ar čia daugiau gal klegesys ir šiaip idėja tiesiog tokia“, – dėstė LSDP lyderis.
„Bet faktas yra faktas, kad turime susiimti ir kažką daryti, nes 17,5 tūkst. kūdikių, tai supraskime, kas laukia, kai tie kūdikiai ūgtels, tie kūdikiai ateis į lopšelius-darželius. Kūdikių skaičius ir mūsų įstaigų skaičius, kai įstaigų mes turim 40 tūkst., tik pusė to skaičiaus, tai ką darysime su lopšeliais-darželiais? Vaikai ūgtels, toliau ateis į mokyklas, gimnazijas, progimnazijas, mūsų sistema švietimo, pagrindinio ugdymo sukonstruota irgi 30–40 tūkst. vaikų. Tai mes tas įstaigas, ką uždarysime, parduosime, likviduosime?“ – kėlė klausimus jis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė taip pat akcentavo, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos ženkliai padidintų vaikų gimstamumą ir, pasak jos, valstybė turi padėti gyventojams, norintiems turėti vaikų. Be to, ministrės teigimu, yra ketinama plėsti dalį finansinių priemonių vaikus auginantiems tėvams.
Kaip skelbta, balandžio pradžioje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas, kuriuo siūloma liberalizuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą, užtikrinant vienodas galimybes susilaukti vaikų vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms, įveikė pirmąjį balsavimą Seime.
Siekiant gerinti šalies demografinę situaciją ir padidinti gyventojų galimybes susilaukti vaikų, taip pat siūloma numatyti teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nesudariusiems asmenims, kartu gyvenantiems ne mažiau nei vienerius metus, ir vienišoms moterims, kurioms nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta.
Kovą Vyriausybė 2027–2028 m. paskelbė Šeimos metais – aštuonios ministerijos siūlo šeimos politikos priemones, skirtas demografijos krizei spręsti.
Pernai lapkritį premjerė Inga Ruginienė pristatė planus keisti vaiko priežiūros atostogų pavadinimą, Vyriausybė paskelbė viešą konkursą.
person Martyna Pikelytė (ELTA)