Šimtai bėgikų sujungė Medininkus ir Vilnių – pagerbtas prieš 35 metus nužudytų pareigūnų atminimas
Istorija Lietuvos istorija Kriminaliniai įvykiai Lietuva Vilnius
Vilnius, liepos 26 d. (ELTA).
Minint 35-ąsias Medininkų žudynių metines, sekmadienį surengtas tradicinis estafetinis bėgimas Medininkai–Vilnius, skirtas pagerbti 1991 m. Medininkuose nužudytų Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnų atminimą.
Prie Medininkų memorialo startavę bėgikai įveikė simbolinę 35 kilometrų trasą, jungiančią žudynių vietą ir Antakalnio kapines Vilniuje, kur amžinojo poilsio atgulė žuvusieji pareigūnai.
Šiemet estafetėje dalyvavo net 76 komandos iš įvairių Lietuvos vietų. Kiekvieną komandą sudarė po 7 bėgikus – kiekvienas jų įveikė maždaug 5 kilometrų trasos atkarpą. Taip šimtai estafetės dalyvių drauge simboliškai sujungė Medininkų memorialą ir Antakalnio kapines, pranešė Lietuvos muitinė.
Kaip ir kasmet, finišavę estafetės dalyviai ant žuvusiųjų kapų išbėrė saujelę Medininkų žemės – pagarbos, atminties ir nenutrūkstančio ryšio simbolį.
Po bėgimo buvo apdovanoti greičiausi estafetės dalyviai. Nugalėtojai ir prizininkai pagerbti trijose grupėse – Vidaus reikalų sistemos, Lietuvos muitinės ir bėgimo mėgėjų. Taip pat apdovanotos geriausiai pasirodžiusios moterų komandos, įteikti specialūs prizai Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės ir bėgimo mėgėjų grupėje geriausiai pasirodžiusioms komandoms.
Medininkai–Vilnius yra viena seniausių atminimo estafečių Lietuvoje. Nuo 1992 metų rengiama estafetė kasmet suburia šimtus dalyvių pagerbti pareigūnus, kurie 1991 m. liepos 31 d. paaukojo savo gyvybes gindami atkurtos Lietuvos valstybės sieną ir Nepriklausomybę.
ELTA primena, jog Lietuvos teismai yra nustatę, kad 1991 m. liepos 31-osios paryčiais SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkai Medininkų pasienio poste nužudė septynis savo pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės, policijos ir pasienio pareigūnus, o vieną muitinės pareigūną sunkiai sužeidė.
Tiriant bylą nustatyta, kad Konstantinas Michailovas buvo Rygos OMON vado Česlavo Mlyniko suburtos organizuotos grupės narys, kartu su tos pačios rinktinės milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.
Medininkų pasienio poste sovietų omonininkai iš pasalų užpuolė ir nužudė septynis Nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos pareigūnus.Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. pripažino K. Michailovą kaltu dėl nužudymo ir paskyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. 2016 m. Lietuvos apeliacinis teismas K. Michailovo veiksmus iš nužudymo perkvalifikavo į nusikaltimus žmoniškumui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šį nuosprendį patvirtino.
Teismai konstatavo, kad poste 1991 m. liepos 31 d. dirbę pareigūnai buvo užpulti netikėtai staiga pasirodžiusių ginkluotų užpuolikų, su kuriais nė vienas iš pareigūnų nekonfliktavo, jų neprovokavo ir jiems jokiais būdais ir priemonėmis nesipriešino.
Taip pat nustatyta, kad šie K. Michailovo veiksmai buvo dalis Sovietų Sąjungos politikos sistemingai puldinėti (žudyti, sunkiai sutrikdyti sveikatą, gadinti turtą ir pan.) Lietuvos pareigūnus, gyventojus, institucijas, siekiant Lietuvos sugrąžinimo į Sovietų Sąjungos sudėtį.
„Iš byloje esančių ir nuosprendyje išsamiai aptartų dokumentų matyti, kad po Lietuvos ir Latvijos nepriklausomybių atkūrimo TSRS, siekdama destabilizuoti padėtį, tęsti okupaciją ir grąžinti šias valstybes į savo sudėtį, ėmėsi bauginimo ir teroro politikos. Nuo 1991 m. pradžios Lietuvoje buvo vykdoma atvira karinė agresija, kuria siekta išprovokuoti ginkluotą konfliktą, neramumus. Sėkmingos provokacijos atveju tai būtų tapę priežastimi nuversti atsikūrusių valstybių valdžią, panaudojant karines pajėgas įvesti TSRS prezidentinį valdymą ir taip tęsti okupaciją. Didelio masto ir sistemingos represijos prieš gyventojus buvo dalis oficialios tikslingos sisteminės totalitarinės TSRS politikos, siekiant išsaugoti TSRS vientisumą. Byloje taip pat buvo padaryta išvada, kad Medininkų žudynių metu Rygos OMON milicininkas K. Michailovas veikė kaip TSRS valdžios atstovas, palaikė ir įgyvendino TSRS persekiojimo politiką\", – rašoma įsiteisėjusiame nuosprendyje.
person Ingrida Steniulienė (ELTA)
Dviem alpinistams iš Bosnijos ir Hercegovinos mirtinai patenkant kopiant į aukščiausią Rusijos kalną Elbrusą, dar trys dingo be žinios.
Kopėjusio septyneto vienas grįžo į bazę ir pranešė, kad du žmonės negaluoja, o per gelbėjimo operaciją buvo rasti du kūnai.
Bosnijos ir Hercegovinos užsienio reikalų ministras patvirtino pranešimus apie įvykį ir pavadino jį baisia tragedija.arrow_forward
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė Rusijos smūgius prieš civilius gyventojus Černihive ir Zaporižioje. V. Zelenskis pabrėžė, kad tokiam Rusijos vykdomam terorui nėra karinio pateisinimo ir reikalavo stipresnių sankcijų prieš Rusiją. Incidentuose sužeistųjų skaičius išaugo iki 13 Černihive ir 6 Zaporižioje, o žuvo trys žmonės.arrow_forward
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pabrėžė, kad Ukrainos padėtis yra stipriausia nuo 2022 m. vasaros Rusijos įsiveržimo pradžios. \nŠią nuomonę jis išsakė po pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuriame aptarta Rusijos agresija ir ateities perspektyvos. \nA. Stubbas taip pat pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi taikai. arrow_forward