Signataras Norvilas skatina premjerę imtis iniciatyvos pagerbiant Vytauto Didžiojo atminimą

Vilnius, kovo 11 d. (ELTA).

Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Algimantas Norvilas paragino premjerę Ingą Ruginienę imtis aktyvių veiksmų šalyje pagerbiant Vytauto Didžiojo atminimą – skirti pinigų paminklams ir ruoštis ypatingam Lucko suvažiavimo paminėjimui.

„Gerbiama ministre pirmininke, kreipiuosi tiesiogiai į jus. Prie Vyriausybės būtina kuo greičiau sudaryti nedidelę, darbingą, turinčią plačius įgaliojimus darbo grupę ir pavesti jai atlikti šiuos paruošiamuosius darbus, kurie būtų kuruojami tiesiogiai jūsų – paruošti ir skelbti konkursus paminklams Vytautui Didžiajam Vilniuje ir Trakuose“, – Nepriklausomybės dienos minėjime Seime kalbėjo A. Norvilas. 

Anot jo, reikia numatyti paminklų vietas, atlikti paruošiamuosius darbus ir skelbti konkursams Aukštutinės – vytautinės – pilies restauracijai ir atstatymui.

Jis taip priminė, jog 2029 m. sueis 600 metų nuo istorinio Lucko suvažiavimo, o tai, pasak signataro, yra rimta ir itin reta galimybė į Vilnių sukviesti kaimyninių šalių bei viso pasaulio lyderius.

„Labai svarbu, kaip tinkamai pažymėsime šią datą. Vytauto Didžiojo asmenybė tiesiog kviečia perkrauti mūsų valstybės dabartinę užsienio politikos paradigmą. Būkime stiprūs, bet taikūs, kaimyniški ir geranoriški, o svarbiausia pagarbūs ir garbingi. Lietuvai labai pasisekė turėti tokį dvasinį globėją kaip Vytautas Didysis. Būkime verti jo“, – prašė signataras.

Lucko suvažiavimas – 1429 m. sausio 9−29 d. vykęs Europos valdovų diplomatinis suvažiavimas Liubarto pilyje Vidurio ir Rytų Europos klausimams aptarti. Jį sušaukė būtent Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Didysis kunigaikštis Vytautas.

„Reikia numatyti realius glaustus atstatymo terminus ir etapus, paruošti projektą 2029 m. Lucko suvažiavimui minėti, atlikti tyrimus Arkikatedroje ieškant Vytauto Didžiojo ir Onos Vytautienės palaikų, suderinti su dvasininkija dėl tinkamos Vytauto Didžiojo palaidojimo vietos Arkikatedroje atžymėjimo, paruošti priemonių planą 2030-ųjų metų iškilmėms ir Dainų šventei, užtikrinti darbų finansavimą iš valstybės biudžeto“, – dėstė A. Norvilas.

„Tik nesakykite, kad trūksta pinigų. Niekas tuo nepatikės, niekas to nesupras, visų pirma kariškiai. Jei taupysime Vytauto Didžiojo atminčiai, tai gynybai ir saugumui išmesti pinigai visiškai veltui. Istorinė atmintis yra mūsų tautos šaudmenys ir amunicija, mūsų poligonai ir tankai“, – pabrėžė vienas iš Lietuvos atkūrimo lyderių.

Seimo sprendimu, 2030-ieji bus minimi kaip Vytauto Didžiojo metai – tada sueis 600 metų po Didžiojo kunigaikščio mirtis.

ELTA primena, kad lygiai prieš 36 metus, 1990 m. kovo 11 d., Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą. 

Šiuo dokumentu Lietuvos Aukščiausioji Taryba, reikšdama tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.