Siekiama, kad Vilnius taptų dirbtinio intelekto sostine Europoje
Techologijos Dirbtinis intelektas Dirbtinio intelekto politika Debesų kompiuterija Vilnius Europa
Vilnius, gegužės 17 d. (ELTA).
Vilniaus miesto savivaldybės taryba šią savaitę priėmė rezoliuciją dėl miesto krypties tapti dirbtinio intelekto (DI) ateities sostine Europoje.
Už rezoliuciją balsavo 34 nariai, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo.
„Siūlome išreikšti politinę valią kryptingai ir intensyviau plėtoti dirbtinio intelekto sprendimus Vilniaus mieste, stiprinant inovacijas, viešųjų paslaugų efektyvumą ir miesto konkurencingumą. Lietuvoje dirbtinio intelekto rinka šiuo metu išgyvena spartaus augimo etapą, o pastarųjų metų duomenys rodo technologijos perėjimą jau iš eksperimentų į kasdienę verslo infrastruktūrą“, – tarybos posėdyje teigė Laisvės partijos frakcijos atstovė Erika Kuročkina.
Pasak jos, savivaldybės įmonė „ID Vilnius“ jau naudoja dronus atliekų tvarkymo kontrolei ir infrastruktūros stebėjimui, taip pat dronais ir 3D technologijomis skaitmenizuota 15 hektarų Vilniaus senamiesčio dalis.
E. Kuročkinos teigimu, savivaldybė taip pat oficialiai patvirtino dirbtinio intelekto naudojimo principų aprašą savo pavaldžioms įstaigoms.
Rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į sparčios skaitmeninės transformacijos svarbą šiuolaikiniuose miestų valdymo modeliuose, atsižvelgiama į Europos Sąjungos (ES) ir tarptautines iniciatyvas remti dirbtinio intelekto ir kitų technologijų sprendimus viešajame sektoriuje.
Taip pat akcentuojama, kad nacionalinėje Lietuvos dirbtinio intelekto strategijoje yra numatyta stiprinti dirbtinio intelekto ekosistemą, kompetencijas, inovacijų plėtrą ir skaidrumą.
Rezoliucijoje pastebima, kad pagal ekonominius vertinimus viešųjų paslaugų modernizavimas per debesų ir dirbtinio intelekto infrastruktūrą gali sudaryti reikšmingas taupymo galimybes – daugiau nei 450 mlrd. eurų visoje ES.
Taip pat numatyta skatinti atvirų duomenų naudojimą, technologinės infrastruktūros plėtrą ir bendradarbiavimą su verslu, mokslo institucijomis ir tarptautiniais partneriais stiprinant miesto inovacijų ekosistemą, remti iniciatyvas, kurios didina viešųjų paslaugų efektyvumą, gerina gyventojų patirtį ir kuria ilgalaikę vertę miestui.
Be to, nurodytas siekis nacionalinių ir kitų šaltinių inovacijų bei dirbtinio intelekto sprendimų plėtrai pritraukti Europos Sąjungos (ES) finansavimą. Taip pat apsispręsta pažymėti, kad šių iniciatyvų planavimas ir įgyvendinimas vykdomas vadovaujantis miesto strateginiais dokumentais ir dirbtinio intelekto strategija.
E. Kuročkinos pristatytais 2025 m. duomenimis, dirbtinio intelekto technologijas Lietuva naudojo 21,3 proc. įmonių. Anot jos, 2024 m šis rodiklis siekė 8,8 proc.
Tarybos narės teigimu, Vilniaus startuolių ekosistemos vertė pasiekė 15,5 mlrd. eurų.
„2025 m. vien Vilniaus startuoliai pritraukė 215 mln. eurų investicijų, kas yra 60 proc. daugiau nei užpernai. Vilnius išlieka Lietuvos ekonomikos varikliu“, – kalbėjo ji.
Kartu ji pažymėjo, kad Vilniuje bus įkurtas 130 mln. eurų vertės dirbtinio intelekto technologijų vystymui ir taikymui skirtas centras „LitAI“, kuris teiks virš 80 paslaugų verslui bei mokslui.
Pasak E. Kuročkinos, nors nėra sudaryto konkrečių veiksmų plano, tai yra politinė ambicija. Ji teigė, kad dabar pagrindinis siekis yra Vilniui tapti „draugiškesniu“ verslui ir suteikti jam savo infrastruktūrą sprendimų išbandymui.
E. Kuročkinos teigimu, šiuo metu tam nėra numatyta ir papildomo savivaldybės finansavimo.
„Ką mes iš tikrųjų galėtume daryti, tai būti lankstesni ir draugiškesni verslui, suteikti daugiau savo Vilniaus miesto infrastruktūros testuoti tam tikrus sprendimus tam, kad jie galėtų įsivertinti jų poreikį ir pritaikomumą miestui. Ir per tokias įvairias bendradarbiavimo formas ta dirbtinio intelekto sostine ir ekosistemos centru galėtume tapti“ – sakė ji.
„Ar turėtume skirti papildomą finansavimą šiai sričiai? Šiuo metu tikrai nemanau, dėl to, kad kol kas poreikį pakankamai neblogai poreikį padengia Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir galbūt tai nebūtų visai savivaldos prerogatyva tą daryti“, – pridūrė tarybos narė.
Jos teigimu, prognozuojama, kad iki 2030 m. dirbtinis intelektas pasaulio ekonomikai atneš virš 15 trln. JAV dolerių grąžą, o įmonės jau dabar apie 20 proc. savo technologinių biudžetų skiria būtent dirbtiniam intelektui.
person Marta Kraujelytė (ELTA)
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas pranešė, kad Utenos rajone rastas galimai ukrainietiškas karinis dronas, tačiau nėra užfiksuota sprogimo žymių. Kol kas sunku patvirtinti drono kilmės šalį, bet pirminiais duomenimis jis panašus į Ukrainos. NKVC, policijos pajėgos ir kitos tarnybos tiria įvykį, įvestas planas „Skydas“.arrow_forward
Sekmadienio vakarą Utenos rajone rastas galimai ukrainietiškas karinis dronas, tačiau sprogimo žymių nebuvo. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas patvirtino, jog dronas, greičiausiai, įskrido į mūsų teritoriją tą pačią dieną. Lietuvos kariuomenės pateikta informacija rodo, kad radarai drono šiandien nefiksavo.arrow_forward