Šiaurės Korėja teigia neketinanti gerinti santykių su Pietų Korėja

Pchenjanas/ Seulas, rugpjūčio 14 d. (AFP-ELTA).

Įtakingoji Šiaurės Korėjos lyderio sesuo ketvirtadienį paneigė Pietų Korėjos kariuomenės pranešimus, kad Pchenjanas pradėjo šalinti garsiakalbius, naudojamus propagandiniuose karuose palei abiejų šalių sieną.

Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myungas nuo pat savo išrinkimo birželio mėnesį žada užmegzti ryšius su branduolinį ginklą turinčia Šiaurės Korėja ir siekti dialogo be išankstinių sąlygų – t. y. vykdyti priešingą politiką nei jo pirmtakas.

Tą patį mėnesį Pietų Korėjos kariuomenė pranešė, kad abi šalys sustabdė propagandos transliacijas demilitarizuotoje zonoje, o praėjusią savaitę pridūrė pastebėjusi, kad Šiaurės Korėjos kariai pasienyje išmontuoja garsiakalbius.

Tačiau Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong ketvirtadienį paneigė šiuos pranešimus ir pareiškė, kad Pchenjanas nėra suinteresuotas gerinti santykius su Seulu.

„Mes niekada nepašalinome pasienio zonoje įrengtų garsiakalbių ir neketiname jų šalinti“, – sakė Kim pareiškime anglų kalba, kurį perdavė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra.

„Pastaruoju metu Korėjos Respublika bandė klaidinti visuomenę sakydama, kad jos „geros valios priemonės“ ir „susitaikymo politika“ sulaukia atsako, taip pat siekė sukurti viešąją nuomonę, kad KLDR ir Korėjos Respublikos santykiai „atkuriami“, – sakė ji. 

„Mes ne kartą aiškiai sakėme, kad neturime jokio noro gerinti santykius su Korėjos Respublika... ir ši galutinė pozicija ir požiūris ateityje bus įtvirtinti mūsų konstitucijoje“, – pridūrė Kim.

Jos pareiškimas paskelbtas tuo metu, kai Pietų Korėja ir JAV rengiasi bendroms karinėms pratyboms, kurios vyks rugpjūčio 18-28 dienomis ir kuriomis siekiama sulaikyti Šiaurės Korėją.

„Nesvarbu, ar Korėjos Respublika išmontuos savo garsiakalbius, ar ne, nutrauks transliacijas, ar ne, atidės karines pratybas, ar ne, sumažins jų mastą, ar ne, mums tai nerūpi ir mūsų tai nedomina“, – sakė Kim.

Tuo tarpu Pietų Korėjos vyriausybė ir toliau laikosi diplomatinės pozicijos, ketvirtadienį pareiškusi, kad ir toliau „sieks normalizavimo ir stabilizavimo politikos“ Šiaurės Korėjos atžvilgiu.

„Pastaruosius trejus metus abiejų Korėjų tarpusavio santykiai buvo patekę į visišką priešpriešą. Kad paverstume tai dialogo ir bendradarbiavimo laikotarpiu, turime žvelgti į situaciją santūriai ir stengtis matyti ilgalaikę perspektyvą“, – žurnalistams sakė Seulo suvienijimo ministerijos pareigūnas.

„Praktinė priemonė įtampai mažinti“

Praėjusiais metais Šiaurės Korėja į pietus pasiuntė tūkstančius balionų su šiukšlėmis, sakydama, kad tai yra atsakas į Pietų Korėjos aktyvistų paleistus prieš Šiaurės Korėją nukreiptus propagandinius balionus.

Vėliau Pietų Korėja pirmą kartą per šešerius metus įjungė pasienio garsiakalbius ir transliavo K-popmuziką bei tarptautines naujienas, o Šiaurės Korėja pradėjo transliuoti keistus garsus, kurie kėlė diskomfortą Pietų Korėjos gyventojams.

Transliacijos per garsiakalbius, prasidėjusios dar Korėjos karo metais, anksčiau paskatino Pchenjaną pagrasinti artilerijos smūgiais Seulo garsiakalbių įrenginiams.

Šį mėnesį Pietų Korėjos gynybos ministerija pranešė pradėjusi išmontuoti garsiakalbius iš savo sienos pusės kaip „praktinę priemonę, kurios tikslas – padėti sumažinti įtampą tarp Šiaurės ir Pietų“.

Po kelių dienų Seulas pranešė, kad Šiaurės Korėja pradėjo šalinti savo garsiakalbius „kai kuriose vietose palei fronto liniją“.

Kyungnamo universiteto Tolimųjų Rytų studijų instituto profesorius Lim Eul-chulas sakė, kad naujausias Kim Yo Jong pareiškimas iš esmės žlugdo bet kokias galimybes pagerinti santykius tarp abiejų Korėjų ar tarp JAV ir Šiaurės Korėjos.

Pavadinęs jos pastabas „mirties liudijimu“, Limas AFP sakė, kad jos pozicija „sugriežtėjo“ nuo liepos mėnesio, kai ji pareiškė, kad Šiaurės Korėja nesuinteresuota palaikyti dialogo su Pietų Korėja.

„Dabar Šiaurės Korėja, atrodo, oficialiai patvirtina ne tik atsisakymą kalbėtis, bet ir tai, kad derybos su JAV ir Pietų Korėja yra neįmanomos“, – sakė Limas.

Kim siunčia žinią, kad „bet koks įtampos mažinimo žingsnis bus ignoruojamas, o tai reiškia, kad kariniai deeskalacijos mechanizmai gali būti bet kada neutralizuoti“, pridūrė Šiaurės Korėjos studijų universiteto Seule prezidentas Yang Moo-jinas.

„Laikas – likus keturioms dienoms iki bendrų Pietų Korėjos ir JAV pratybų pradžios – rodo, kad Pchenjanas gali pereiti prie didelio intensyvumo karinių demonstracijų, pavyzdžiui, balistinių raketų paleidimo arba taktinių branduolinių smūgių pratybų“, – sakė jis.

Šiaurės Korėja, kuri 1950 m. užpuolė savo kaimynę ir sukėlė Korėjos karą, visada piktinosi JAV ir Pietų Korėjos karinėmis pratybomis, vadindama jas invazijos repeticijomis.

Pietų Korėjoje dislokuota apie 28 500 JAV karių, abi sąjungininkės reguliariai rengia bendras pratybas, kurias apibūdina kaip gynybines.

Abi Korėjos techniškai tebekariauja, nes 1950-53 m. Korėjos karas baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi.