Šešios sąjungininkės pasirengusios padėti „užtikrinti saugią laivybą“ Hormūzo sąsiauriu

Londonas, kovo 19 d. (AFP-ELTA).

Šešios didžiosios pasaulio valstybės, tarp kurių – Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Japonija, ketvirtadienį pareiškė esą pasirengusios „prisidėti prie atitinkamų pastangų, siekiant užtikrinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauriu“.

„Mes sveikiname šalių, kurios dalyvauja parengiamajame planavime, įsipareigojimus“, – teigė šis aljansas, kuriam taip pat priklauso Italija ir Nyderlandai. Savo bendrame pareiškime šalys taip pat „kategoriškai pasmerkė neseniai įvykusius Irano išpuolius prieš neginkluotus komercinius laivus Persijos įlankoje“.

Šis pareiškimas buvo paskelbtas tuo metu, kai Irano vykdoma veiksminga sąsiaurio blokada paralyžiavo komercinę laivybą per šį svarbų jūrų koridorių, kuriuo taikos metu praplaukia penktadalis pasaulio žaliavinės naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų.

Per šį karą, kuris prasidėjo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis pradėjo bombarduoti Iraną, Teheranas ėmėsi atsakomųjų smūgių visame Persijos įlankos regione, o apie patirtus išpuolius ar incidentus pranešė 23 komerciniai laivai, įskaitant 10 tanklaivių.

Tarptautinės jūrų organizacijos duomenimis, dėl susidariusios padėties į vakarus nuo sąsiaurio yra maždaug 3,2 tūkst. laivų, kuriuose įstrigę apie 20 tūkst. jūrininkų.

„Reiškiame gilų susirūpinimą dėl plintančio konflikto“, – teigiama bendrame sąjungininkių pareiškime.

„Raginame Iraną nedelsiant liautis kėlus grėsmę, klojus minas, leidus dronus ir raketas bei atsisakyti kitokių bandymų užblokuoti sąsiaurį komercinei laivybai“, – pridūrė jos.

„Laivybos laisvė yra pagrindinis tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, principas. Irano veiksmų pasekmes pajus viso pasaulio žmonės, ypač tie, kurie yra labiausiai pažeidžiami.“

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino kitas pasaulio valstybes ir NATO padėti atverti Hormūzo sąsiaurį komercinei laivybai, tačiau jos tokį raginimą kol kas atmetė, nors ir pabrėžė, kad yra pasirengusios diskusijoms ir planavimui.

„Grėsmės lygis yra toks, kad nemanau, jog šiuo metu daugelis valstybių būtų pasiryžusios siųsti karo laivus į patį grėsmės epicentrą“, – trečiadienį per spaudos konferenciją žurnalistams sakė vienas Jungtinės Karalystės gynybos pareigūnas.

„Mes glaudžiai bendradarbiaujame su sąjungininkais ir partneriais, svarstydami, ką galėtume padaryti ir ką galime pasiūlyti, kai tik situacija tai leis“, – pridūrė jis.

Pareigūnas pažymėjo, kad Londonas į JAV Centrinę vadavietę (CENTCOM) nusiuntė „nedidelį skaičių“ papildomų karinių „planuotojų“, kad šie „padėtų planuoti ir rengti galimus veiksmus... atsižvelgiant į tai, kaip gali susiklostyti padėtis Hormūzo sąsiauryje“.