Seimui bus siūloma užtikrinti, kad pagalbinis apvaisinimas būtų prieinamas nepaisant šeimyninės padėties

Vilnius, balandžio 29 d. (ELTA).

Konstituciniam Teismui (KT) nustačius, kad pagalbinio apvaisinimo ribojimai prieštarauja Konstitucijai, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį ketina pateikti parlamentui įstatymo pataisas, siūlančias leisti pasinaudoti dirbtinio apvaisinimo paslaugomis ir nesusituokusiems asmenims. 

Projekto autorės teigimu, šios moters teisės neturi riboti jos šeimyninė padėtis, todėl siūloma panaikinti diskriminacinę įstatymo nuostatą, kuri šiuo metu leidžia pasinaudoti dirbtiniu apvaisinimu tik ištekėjusioms moterims ar partnerystę registravusioms poroms.

Jei Seimas pritartų, pagalbinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tik veiksniems asmenims, kurie turėtų pateikti asmens tapatybę bei amžių patvirtinančius dokumentus, taip pat medicinos dokumentus, rašytinį prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą ir pasirašytą nustatytos formos informuoto paciento sutikimą.

Seimo narės V. Čmilytės-Nielsen teigimu, lankstesnė tvarka leistų daugiau moterų susilaukti savo biologinių vaikų.

„Jeigu Seimo nariams nuoširdžiai rūpi Lietuvos demografinė situacija ir gimstamumo didinimas, šiam projektui reiktų pritarti. Nemanau, kad mes galime diskriminuoti moterų norą susilaukti vaikų pagal tai, ar ji susituokusi, ar ne. Nebe XIX amžiuje gyvename“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Jos žodžiais, Pagalbinio apvaisinimo įstatymą būtina keisti, pašalinant Konstitucinio Teismo (KT) nustatytą prieštaravimą Konstitucijai.

„Teismas tarė, kad šios sveikatos priežiūros paslaugos – pagalbinio apvaisinimo – neteikimas vien dėl to, kad poros nėra sudariusios santuokos ar įregistravusios partnerystės (kurios net ir taip nėra kaip įregistruoti), yra draudžiamas žmogaus teisių varžymas dėl jų šeiminės padėties. Pataisomis siekiu ištaisyti žmogaus teisių pažeidimą“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Kaip ji nurodo dokumento aiškinamajame rašte, sudarius sąlygas pagalbinio apvaisinimo paslaugomis naudotis ne tik sutuoktiniams, partneriams, gali prireikti daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų pagalbinio apvaisinimo paslaugoms apmokėti. 

Kiek asmenų tokiomis paslaugomis pasinaudotų ir kiek papildomai tam reikėtų lėšų, anot parlamentarės, šiuo metu prognozuoti sudėtinga.

Galiojantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas leidžia pagalbinio apvaisinimo paslaugą teikti tik tiems asmenims, kurie yra sudarę santuoką arba įregistravę partnerystę. 

Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 3 d. 

Kaip ELTA jau skelbė, KT konstatavo, kad draudimas pagalbinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoti nesusituokusioms poroms bei vienišoms moterims yra diskriminuojantis ir prieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Šis sprendimas įsigalios po metų – 2026-ųjų balandžio 10-ąją.

Dėl draudimo pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms praėjusių metų gegužę į KT kreipėsi tuometinė parlamentarė, „laisvietė“ Morgana Danielė ir grupė Seimo narių.

2023 m. gegužę Seimui pateiktos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma leisti tokiomis paslaugomis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims, buvo atmestos.