Seimo teisininkai apie siūlymą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams riboti teisę balsuoti: gali neatitikti ES direktyvos

Vilnius, vasario 10 d. (ELTA).

Konservatoriams pasiūlius neleisti savivaldos rinkimuose balsuoti Lietuvoje gyvenantiems Rusijos, Baltarusijos ir kitiems europinės bei transatlantinės integracijos kriterijų neatitinkančių valstybių piliečiams, Seimo teisininkai abejoja, ar tokiu atveju būtų tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) Tarybos direktyvos reikalavimai. 

„Gali kilti abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų tinkamai įgyvendintas (...)  direktyvos reikalavimas suteikti Lietuvos Respublikoje gyvenantiems kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams teisę dalyvauti savivaldos institucijų rinkimuose, jeigu jie atitinka tuos pačius reikalavimus, kurie yra keliami Lietuvos Respublikos piliečiams“, – savo išvadoje pažymi Seimo Teisės departamentas. 

1994 m. gruodžio 19 d. ES Tarybos direktyva nustato išsamias priemones Bendrijos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus.

Įvertinę konservatorių iniciatyvą Seimo teisininkai pataria patikslinti asmenų, kurie nėra Lietuvos ar kitų ES valstybių narių piliečiai, apibrėžtį, pavyzdžiui, nurodant tarptautines organizacijas, kurioms priklausančių valstybių piliečiai jie yra. Jų nuomone, tai turėtų būti tiksliai nurodyta būtent rinkimų santykiams reguliuoti skirtame konstitucinio įstatymo galią turinčiame Rinkimų kodekse, o ne kokiame nors kitame, žemesnės teisinės galios teisės akte.

„Aktyviąją ir pasyviąją rinkimų teisę turinčių asmenų apibrėžtis yra vienas svarbiausių rinkimų santykių teisinio reguliavimo elementų“, – akcentuojama Teisės departamento išvadoje, kurioje įvertintos įregistruotos Konstitucijos ir Rinkimų kodekso pataisos. 

Joje atkreipiamas dėmesys į tokių konstitucinių dokumentų priėmimo Seime procedūras ir terminus. 

Rinkimų kodeksas negali būti keičiamas vykstant rinkimų politinei kampanijai, kuri prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo. 2027 m. vyksiančių eilinių savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų data turėtų būti paskelbta ne vėliau kaip šių metų spalio 11 d.

„Taigi (...) Rinkimų kodekso pakeitimai turėtų įsigalioti bent viena diena anksčiau, nei įsigalios Seimo nutarimas dėl 2027 m. savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų paskelbimo t. y. vėliausiai iki 2026 m. spalio 10 d.“, – pastebi Seimo teisininkai. 

Jei politikai siektų naują reguliavimą taikyti jau 2027 m. savivaldos rinkimams, Konstitucijos pataisas jie turėtų priimti dar šioje pavasario sesijoje – iki šių metų rugsėjo 9 d. 

„Siekiant, kad Konstitucijos ir Rinkimų kodekso pakeitimai galėtų įsigalioti bent viena diena anksčiau, nei įsigalios Seimo nutarimas dėl 2027 m. savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų paskelbimo (…) , Konstitucijos pakeitimas antru balsavimu Seime turėtų būti priimtas iki 2026 m. rugsėjo 9 d.“, – teigia Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. 

Beje, Konstitucijos pataisų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

Į rudens sesiją parlamentarai tradiciškai renkasi rugsėjo 10 d. 

Kaip ELTA jau skelbė, siekiant užkardyti galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas kartu su frakcijos nare Dalia Asanavičiūte-Gružauskiene įregistravo Konstitucijos ir Rinkimų kodekso pataisas, siūlančias apriboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisę balsuoti savivaldos rinkimuose.

Jei Seimas pritartų, teisę nuolat gyventi Lietuvoje turintys europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinkančių valstybių piliečiai negalėtų balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, taip pat būti renkami savivaldybių tarybų nariais. Jie negalėtų aukoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinių kampanijų savarankiškiems dalyviams. 

Kaip numato opozicijos pasiūlytas reguliavimas, vietos savivaldos rinkimuose teisę balsuoti išlaikytų Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai. Tai reikštų, kad balsavimo teisę turėtų Europos Sąjungos, NATO, Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių narių piliečiai.

Projektų autorių teigimu, Lietuva yra vienintelė iš Baltijos šalių, kuri vis dar leidžia savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti trečiųjų šalių piliečiams. 

Anot konservatorių, didėjant Rusijos įtakai ir jai aktyviai kišantis į rinkimus Europoje bei pasaulyje, augant migracijos mastams, teisės trečiųjų šalių piliečiams balsuoti savivaldos rinkimuose ir kandidatuoti į savivaldybių tarybą, turi būti ribojamos. 

Konstitucijos ir Rinkimų kodekso pakeitimų projektus, kuriuos savo parašais parėmė 36 parlamentarai, planuojama pateikti kovo 10 d. prasidėsiančioje pavasario Seimo sesijoje.