Vilnius, kovo 19 d. (ELTA).
Dalis Seimo konservatorių ir liberalų siūlo apsunkinti Lietuvos pilietybės netekimo procedūrą bei paskelbti tokioms procedūroms penkerių metų moratoriumą.
Siūloma, kad moratoriumas būtų taikomas pilietybės netekimo procedūroms penkeriems metams, paliekant galimybę organizuoti procedūrą, jei asmuo yra įgijęs mums priešiškos valstybės pilietybę.
Pasibaigus moratoriumo laikotarpiui siūloma sunkinti pilietybės netekimo procedūrą bei vertinti, ar konkretaus piliečio pilietybės netekimas kenktų valstybės interesams.
„Dabar žmonės gali prarasti Lietuvos pilietybę tiesiog „už akių“. Todėl, manau, kad penkerių metų moratoriumas Lietuvos pilietybės netekimo procedūroms, o po to – procedūros apsunkinimas yra adekvati priemonė dabartinėje geopolitinėje situacijoje,“ – teigia įstatymo pataisų iniciatorė konservatorės Dalia Asanavičiūtė.
Panašių D. Asanavičiūtės siūlymų keisti pilietybės netekimo procedūrą buvo ir praėjusių metų vasarą.
Tąkart Pilietybės įstatymo pataisas įregistravusi parlamentarė siūlė, kad pirmosios instancijos administracinis teismas, gavęs piliečio, prezidento, vidaus reikalų ministro ar įgaliotų vyriausybės institucijų prašymą, spręstų dėl pilietybės netekimo pasekmių asmeniui ir valstybės interesams. Šis teismas taip pat spręstų ginčus dėl institucijų priimtų sprendimų pilietybės klausimais.
Projektu taip pat buvo siūloma, kad pilietybės netekimo dekretą pasirašytų ne tik vidaus reikalų ministras, kaip yra dabar, bet ir Lietuvos prezidentas Pilietybės komisijos teikimu. Šalies vadovui taip pat būtų suteikiama išimtinė teisė nepasirašyti pilietybės netekimo dekreto, jeigu pasekmės piliečiui ar valstybes interesams būtų įvertintos kaip neigiamos.
Tuo metu asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę, D. Asanavičiūtė siūlė nustatyti prievolę pranešti apie tai Lietuvos institucijoms, kai baigs galioti asmens pilietybę patvirtinantis dokumentas.
ELTA primena, kad praėjusių metų gegužės pradžioje vykęs referendumas dėl Konstitucijos pataisos, kuria buvo siekiama išplėsti dvigubos pilietybės galimybę, nebuvo sėkmingas. VRK duomenimis, referendume dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 rinkėjai arba 58,96 proc. Konstitucijos pakeitimui dėl pilietybės išsaugojimo pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 rinkėjai (74,13 proc.), tačiau tokio balsų skaičiaus pataisai priimti nepakako.
Tam, kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų.
2019 m. Lietuvoje vykęs referendumas dėl pilietybės išsaugojimo taip pat patyrė fiasko.
person ELTA