Vilnius, kovo 19 d. (ELTA).
Trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) nariams bus pristatytas Europos Sąjungos (ES) migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimo planas. Komiteto pirmininko Lauryno Šedvydžio teigimu, jame daugiausia dėmesio planuojama skirti griežtesnės migrantų patikros ir bendradarbiavimo krizinių situacijų metu, tarpvalstybinio solidarumo klausimams.
„Iš vienos pusės, migrantai bus griežčiau tikrinami prie išorinės sienos, bus siekiama išvengti tų atvejų, kada reguliarūs migrantai ar šiaip migrantai siekia pateikti neteisingą informaciją, klaidinti pareigūnus“, – Eltai posėdžio išvakarėse sakė L. Šedvydis.
„Iš kitos pusės, toms valstybėms, kurios susiduria su migracijos krizėmis, bus daugiau solidarumo ir pagalbos, ištikus tokiai krizei“, – pridūrė jis.
Vasario pradžioje šio pakto įgyvendinimo planas buvo pristatytas ir Seimo Europos reikalų komitete. Tuomet planą pristatęs vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius išskyrė šešis esminius jo aspektus: efektyvų išorės sienų valdymą, atsparumą krizėms, bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, paiešką ir gelbėjimą jūroje, solidarumą ir 2016 m. prieglobsčio sistemos reformos teisėkūrinius pasiūlymus.
2024 m. gegužės 14 d. priimtu naujuoju ES migracijos ir prieglobsčio paktu siekiama išspręsti klausimus, susijusius su ES valstybių narių migracijos politika, kartu užtikrinant, kad Bendrija išlaikytų tvirtas ir saugias sienas. Nustatomas visaapimantis požiūris į migraciją ir prieglobstį, grindžiamas solidarumu, atsakomybe ir pagarba žmogaus teisėms, siekiant valdyti ir normalizuoti migraciją ilgalaikėje perspektyvoje.
Iki 2026 m. birželio EK ir valstybės narės turi pasiruošti pakto įgyvendinimui, t. y. imtis veiksmų, kad nuostatas, kurios yra sutartos ir įtvirtintos teisės aktuose, būtų galima taikyti praktikoje.
Viena pakto nuostatų – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.
Pagal tokį principą Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.
person Austėja Paulauskaitė