Seimo komitetas siūlo atidėti ES atlyginimo skaidrumo direktyvos įsigaliojimą: trūksta pasiruošimo
Verslas Darbo rinka Atlyginimai Įstatymų leidyba Seimas Europos Sąjunga
Vilnius, gegužės 9 d. (ELTA).
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) siūlo atidėti Europos Sąjungos (ES) darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos įsigaliojimą iki 2027 m. Tai siūlę verslo atstovai argumentavo, kad pokyčiams įgyvendinti iki šių metų birželio, kaip planuojama dabar, nebuvo pakankamai laiko ir tai užkrautų pernelyg didelę administracinę naštą.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) teisės vadovės Akvilės Razumienės, likus mėnesiui iki direktyvos įsigaliojimo, jei ji praeis visus politinius procesus Seime, kyla daug klausimų, ar institucijos ir darbdaviai galės kokybiškai tą direktyvą įgyvendinti.
Jos teigimu, šiuo metu direktyvos liečiami subjektai dar nežino apie netrukus įsigaliojančią tvarką, nes nėra patvirtinto ir priimto įstatymo projekto.
„LVK iš esmės visada palaikė direktyvos tikslus – stiprinti DU skaidrumą ir mažinti nepagrįstus skirtumus, tačiau šiandien, kai lieka mėnuo iki direktyvos taikymo pradžios, mes keliame esminį praktinį klausima – ar tikrai yra pakankamai laiko? Ar tikrai galės pasiruošti tiek verslas, tiek valstybinės institucijos, kad galėtų efektyviai įgyvendinti direktyvinius reikalavimus, kurie yra perkeliami į Darbo kodeksą“, – penktadienį Seimo SRDK posėdyje kalbėjo A. Razumienė.
„Šiandien situacija tokia, kad direktyvos taikymas įsigaliotų nuo birželio 7 d., tačiau mes neturime priimto įstatymo, poįstatyminių aktų. (…) Pradėjus taikyti direktyvą, darbdaviai turės teikti „Sodrai“ duomenis apie darbuotojų DU, darbo laiką, prieš tai turės suvesti pareigybių grupes pagal patvirtintas sistemas. Visa tai bus labai sudėtinga, nes šiuo metu dar nėra patvirtinta nei tokių duomenų teikimo tvarka, nei perdavimo sąlygos, nei techninės detalės“, – tikino ji.
Anot LVK atstovės, ankstyvas direktyvos įsigaliojimas gali sukelti daugybę rizikų.
„Jei nebus pereinamojo laikotarpio nuo poįstatyminių teisės aktų įsigaliojimo datos, atsiras rizika, kad dauguma tų duomenų „Sodrai“ turės būti teikiami suvedant rankiniu būdu – tai bus neproporcinga administracinė našta, reikalaus daug žmogiškųjų resursų, laiko, didėja ir klaidų tikimybę, kas ateityje gali nulemti teisinius ginčus“ – teigė A. Razumienė.
Anot jos, problemų kils ir dėl reikalavimų pasitvirtinti naujas DU sistemas, ypač didžiosioms bendrovėms su tūkstančiais darbuotojų ir smulkiajam verslui, kuris iki šiol net nebuvo įpareigotas turėti tokios sistemos.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) Daiva Čibirienė tuo metu tikino, kad visa administracinė našta dėl per anksti įsigaliojusios direktyvos būtų perkelta būtent jos atstovaujamiems darbuotojams.
Smulkieji verslininkai tuo metu, kaip teigia ji, nežino, kokios naujovės jų laukia ir net nepradėjo tam ruoštis.
„Jei priimsite sprendimą, kad „Sodrai“ reiks duomenis teikti, kad ir rugsėjo 30 d., buhalteriai liks be vasaros atostogų. Didelis prašymas yra nukelti duomenų teikimo įsigaliojimą į 2027 m. sausio 1 d., nes kitaip tiesiog techniškai neįmanoma. Mažasis verslas net nesupranta, kas jo laukia ir net nepradėjo dirbti“, – aiškino D. Čibirienė.
Dėl pasiruošimo abejoja ir institucijos
Laiko pasiruošti ES atlyginimų skaidrinimo direktyvai trūksta ir „Sodrai“, kuri įpareigota priimti visus duomenis apie darbdavių mokamus DU, sako institucijos direktoriaus pavaduotojas Evaldas Mikutis.
Anot jo, nors programuotojai jau dirba ir gali techniškai pasiruošti iki birželio 7 d., tačiau patvirtinto įstatymo projekto trūkumas trukdo teikti reikalingą pagalbą darbdaviams, kurie reiškia susirūpinimą dėl naujų reikalavimų.
„Mes dėl šių pakeitimų jau pusę metų ruošiamės, tačiau galiu pasakyti, kad mums laiko taip pat yra per mažai – tą patį girdime ir iš verslo. Mes darome viską, kad būtume pasiruošę, tačiau šiai dienai mes dar neturime jokios programinės įrangos, nes realiai teisės aktų – nėra. Neturime net poįstatyminių aktų. Taigi, pasiūlyti darbdaviams programinės įrangos pakeitimo aprašą buhalterinėms programoms – mes negalime, nes nėra dokumento, pagal kurį galėtų dirbti mūsų programuotojai“, – posėdyje kalbėjo E. Mikutis.
„Jei įstatymas priimamas gegužės pabaigoje ir įsigalioja birželio 7 d., lieka vos 2–3 savaitės realiai programuoti ir pakeisti šimtų tūkstančių darbdavių apskaitos programos. Čia tik viena dalis. Didžioji dalis duomenų, aišku, bus teikiama liepą, tad laiko dar truputį prisideda, bet mums indikuojama problema, kad daug darbdavių neturi pasiruošę sistemų ir susiduria su neaiškumais dėl pareigų skirstymo. Mes techniškai būsime pasirengę, mūsų programuotojai dirba, tačiau verslas indikuoja ir argumentuoja, kad laiko yra per mažai“, – kalbėjo „Sodros“ atstovas.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kancleris Šarūnas Orlavičius tuo metu teigė, kad įstaiga tikisi laiku pasiruošti pokyčiams, tačiau jų sistema bus priklausoma nuo „Sodros“, kuriai dabar numatytą terminą įgyvendinti gali būti sudėtinga.
„Kadangi darbuotojai ir visi kiti galės kreiptis tiek į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, tiek į VDI, prašant gauti tuos duomenis apie savo grupėje esantį vidutinį vyrų ir moterų DU, mes taip pat ruošiamės priimti duomenis iš „Sodros“. Tikimės pasiruošti visus programavimo darbus“, – teigė VDI vadovybės narys.
SADM: už pavėluotą įgyvendinimą gali laukti baudos
Socialinė apsaugos ir darbo ministerija (SADM), kuri atsakinga už šios ES direktyvos teisės perkėlimą į Darbo kodeksą, teigia, kad tai padariusi vėliau nei birželio 7 d. Lietuva gali sulaukti baudų iš europinių institucijų.
„Direktyvos perkėlimui buvo skirti 3 metai – ji turi būti perkelta iki birželio 7 d. (Termino nesilaikymo – ELTA) pasekmės – Europos Komisija (EK) kreipėsi į Teisingumo teismo, o šis gali skirti bauda. Bauda gali būti pirminė, o po to gali būti (priteisiami delspinigiai – ELTA) už kiekvieną neįgyvendintą dieną“, – aiškino SADM Teisės darbo grupės vadovė Vita Baliukevičienė.
„Turime pavyzdžių, kai valstybės narys ne laiku įgyvendino direktyvas. Už pranešėjų direktyvos neįgyvendinimą Vokietijai buvo skirta 34 mln. eurų bauda, Ispanijai – už Teisėsaugos duomenų apsaugos neperkėlimą laiku buvo skirta vienkartinė 15 mln. eurų ir 89 tūkst. eurų bauda už kiekvieną uždelstą dieną“, – teigė ji.
Nepaisant verslo ir kitų institucijų argumentų, V. Baliukevičienė teigia, kad SADM šio projekto procese dėjo prioritetą komunikacijai ir skyrė reikalingą pagalbą verslui, asociacijoms.
„Ši direktyva buvo ta, kur mes tikrai daug dėmesio skyrėme komunikacijai. Stengėmės dalyvauti visur, kur kvietė įvairios asociacijos ir organizacijos. Kiek pastebėjome, darbdavių organizacijos tam ruošėsi, kvietėsi tiek mus (SADM – ELTA), tiek Valstybinę darbo inspekciją (VDI) ir „Sodrą“. Buvo išleistos rekomendacijos, kaip pasirengti direktyvai. (…) Pagalbos iš tiesų buvo daug“, – tikino ministerijos atstovė.
Seimo narys Eimantas Kirkutis savo ruožtu tikino, kad su šia atlyginimų skaidrinimo direktyva politinis procesas jau yra pavėlavęs, o dabar reikia ieškoti būdų, kaip sumažinti galimas ES baudas ir administracinę naštą sukuriamą verslui bei institucijoms.
„Darbdaviai iki rugsėjo pabaigos niekaip nespės pasiruošti ir susitvarkyti sistemų. (…) Iš jų pusės čia tikrai yra bėda. (…) Skaičiuokime, kaip norime, bet mes jau pavėlavome ir mums dabar reikia skaičiuoti, kiek laiko galime vėluoti, kaip tai galime amortizuoti, kad pavyktų išvengti didelių baudų ir administracinės naštos tiek viešajam, tiek privačiajam sektoriui“, – teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) partijos narys.
SADM įstatymo projektas įveikė pirmąją parlamento kartelę
ELTA primena, kad Seimas kovo 26 d. nusprendė svarstyti Darbo kodekso pakeitimus, kurie teikiami šių metų birželį įsigaliojant DU skaidrumo direktyvai.
Jei ši sistema būtų nustatoma kolektyvine sutartimi, ji būtų taikoma visiems darbuotojams.
Pareigybės būtų suskirstytos į grupes pagal objektyvius ir lyčiai neutralius kriterijus, apimančius bendravimo, bendradarbiavimo, konfliktų sprendimo ir kitus įgūdžius, taip pat kvalifikaciją, pastangas, atsakomybę, darbo sąlygas.
Pagal tai būtų nustatyti DU dydžiai ar ribos, papildomo apmokėjimo pagrindai ir dydžiai, taip pat atlyginimo indeksavimo, didinimo tvarka.
Tiesa, siūloma pastarojo DU didinimo reikalavimo netaikyti darbovietei, turinčiai mažiau nei 50 darbuotojų.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės, priėmus pakeitimus, įmonės, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų, turės nustatyti DU didinimo kriterijus, o tos, kuriose daugiau negu 100 darbuotojų, taip pat turės reguliariai teikti DU skaidrumo ataskaitas.
Pakeitimais taip pat siūloma įpareigoti darbdavius kas mėnesį „Sodrai“ teikti duomenis apie darbuotojų DU ir darbo laiką, o pasikeitusius duomenims atnaujinti vieną – apie pareigybės grupę, darbo laiko normą ir darbo laiko režimą.
„Sodros“ valdyba pagal šiuos duomenis apskaičiuos kiekvieno darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (VDU) ir visų darbdavio darbuotojų VDU (valandinius ir metinius) pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje, taip pat fiksuos vyrų ir moterų DU rodiklius.
Šių rodiklių duomenys bus teikiami darbdaviams, Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (LGKT).
Numatoma, kad „Sodra“ viešai skelbs darbdavių, turinčių ne mažiau kaip 8 darbuotojus, darbuotojų valandinį vidutinį darbo užmokestį pagal lytį, taip pat – bendrus vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkio rodiklius. Įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 100 darbuotojų, tokie duomenys turės būti atnaujinami periodiškai.
Skaičiuojama, kad naujų reikalavimų įgyvendinimas darbdaviams per metus kainuos apie 14 mln. eurų, daugiausia dėl papildomos administracinės naštos.
Po pritarimo Seime, įstatymų pakeitimai turėtų įsigalioti 2026 m. birželio 7 d., kai įsigalios ir europinė skaidrumo direktyva.
Vyriausybei šis įstatymo projektas buvo pateiktas šių metų kovo 18-ąją.
person Vygantas Tuzas (ELTA)
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį priėmė Slovakijos ministrą pirmininką Robertą Ficą prieš karinį paradą Raudonojoje aikštėje.
R. Ficas buvo vienintelis ES šalies premjeras, atvykęs į Maskvą šiai minint sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją 81-ąsias metines.
ELTA primena, kad Lietuva, Latvija ir Estija atsisakė suteikti leidimą Slovakijos premjerui skristi per jų oro erdvę pakeliui į Maskvą.arrow_forward
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi vertinimą, konstatavo galimas korupcijos rizikas konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas apraše.
Per trejų metų laikotarpį buvo parengti 6 tvarkos aprašo pakeitimo projektai, tačiau STT vis dar įžvelgia korupcijos rizikas.
STT teigimu, siūlomas teisinis reglamentavimas išlieka ydingas, nes konkursų organizatoriaus vadovui suteikiama per didelė diskrecija, o konkurso komisijos veiklos skaidrumas ir priimamų sprendimų objektyvumas neužtikrinamas.arrow_forward