Seimo Etikos sargų taikinyje – vėl BK pataisos dėl „čekutininkų”

Vilnius, liepos 23 d. (ELTA).

Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija svarstys, ar  į „čekiukų“ bylas įsivėlusiems politikams palankias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas Seime nutarus svarstyti skubos tvarka nebuvo pažeistas parlamento statutas. 

Imtis tokio tyrimo etikos sargų paprašė Seimo konservatoriai ir demokratas Domas Griškevičius.

Nors birželio 26 d. vykusio Seimo posėdžio metu parlamentas buvo užbaigęs BK pataisų svarstymo stadiją, net po po kelių valandų socialdemokratas Karolis Podolskis frakcijos vardu paprašė Seimo grįžti prie BK pataisų ir apsispręsti dėl skubos tvarkos. Parlamentarai pritarė jo siūlymui taikyti skubos tvarką, tačiau ši procedūra nebuvo pritaikyta, nes kilus opozicijos bei dalies valdančiųjų nepasitenkinimui klausimas buvo išbrauktas iš paskutinio pavasario sesijos plenarinio posėdžio darbotvarkės.

Beje, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis dėl tokio svarstymo skubos tvarka Eltai yra sakęs, kad taip buvo pažeistos teisės normos ir išprievartautas parlamento statutas.

Nors aistras kėlusių BK pataisų parlamentarai pavasario sesijoje nepriėmė, dėl jų pateikimo ir svarstymo aplinkybių etikos sargai yra pradėję ne vieną tyrimą. Jie dar aiškinsis, kiek BK pakeitimo projektą pasirašiusių Seimo narių gali turėti interesų konfliktą. 

ELTA primena, kad liepos 9 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisija nustatė,  kad Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) svarstant BK pataisas buvo pažeistos procedūros ir Statuto nuostatos.  Tai susiję su komitete prašytu atlikti šio dokumento teisinio poveikio vertinimu. Taip pat etikos sargai nustatė pažeidimą dėl TTK sprendimo papildyti BK straipsniu, kurio nebuvo Seime pateiktame projekte – jis reglamentuoja tarnybos pareigų neatlikimą.

Jeigu Seimas pritartų parlamentarės socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotam projektui, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai (ES), tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Už padarytą labai didelę turtinę žalą siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.

Siūloma nustatyti, kad padaryta turtinė žala būtų laikoma didele, kai jos dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (šiuo metu 20 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (45 tūkst. eurų). Labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL padaryta žala.

Tačiau BK neliktų neturtinės žalos, padarytos piktnaudžiaujant, sąvokos.