Seimo BFK – už siūlymą Kelių fondo lėšomis kitąmet leisti remontuoti didžiąsias automagistrales

Vilnius, lapkričio 26 d. (ELTA).

Kitais metais pradedant veikti Valstybiniam kelių fondui, Seime kelią skinasi iniciatyva pusę jo lėšų 2026-aisiais leisti naudoti paprastajam valstybinės reikšmės kelių remontui.

Tokiam siūlymui trečiadienį pritarė Biudžeto ir finansų komitetas (BFK).

Buvęs susisiekimo ministras, socialdemokratas Eugenijus Sabutis siūlo, kad ne daugiau nei 50 proc. visų fondo lėšų būtų galima skirti paprastiems valstybinės reikšmės kelių remonto darbams.

Galimybė finansuoti remonto darbus galiotų tik 2026 metais.

„Skyrus finansavimą į Kelių fondą yra atitinkamos išlaidų eilutės, kur jį galima išleisti. Tos išlaidų eilutės numato, kad galima leisti tik kapitaliniam remontui, rekonstrukcijoms ir naujoms statyboms, kas lemia, jog pinigai kol kas kitais metais galės pradėti naudoti projektavimui“, – komiteto posėdyje trečiadienį aiškino E. Sabutis.

„O didžiųjų infrastruktūrinių objektų projektavimas užima ne mėnesį, ne du, gali užimti ir metus, ir daugiau, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, pas mus valstybėje dažnai – nuo įvairių teisminių aplinkybių“, – teigė jis.

Anot E. Sabučio, tokiu būdu Kelių fondo lėšos būtų naudojamos efektyviau ir naudingiau.

„Projektai, be abejo, irgi bus ruošiami pasinaudojant šito fondo galimybėmis“, – pridūrė jis.

Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė teigė, kad tokie pokyčiai padėtų Kelių fondo lėšas naudoti lanksčiau, greičiau remontuoti valstybinės reikšmės magistralinius kelius.

„Valstybinės reikšmės keliams, kurie yra itin prastos būdas, jie blogėja, degraduoja, reikia numatyti galimybių ir paprastajam remontui. Nes anksčiau visas finansavimas buvo Kelių priežiūros ir plėtros programai  – dabar kadangi atsiranda fondas, fondas turi laibai aiškius tikslus, eilutes ir mes tikrai matytume galimybę, kad kitais metais būtų skiriamos lėšos ne tik rekonstrukcijai, (…) bet kartu ir paprastajam remontui “, – komitete kalbėjo viceministrė.

Visgi opozicijai priklausanti konservatorių frakcijos atstovė Gintarė Skaistė ragino optimizuoti darbą – dabar nekeisti įstatymo ir atidėti fondo įsigaliojimą, kol jame keliams bus numatytas didesnis finansavimas.

„Pinigų (kelių finansavimui – ELTA) yra tiek pat, kiek pernai, tai gal atidedam Kelių fondo įsigaliojimą metams ir nereikės kaitalioti – nes savivaldybių dalies Kelių priežiūros ir plėtros programai, nei įrašinėti naujų funkcijų. Jei pinigų tiek pat, tai kam tada dalinti į dvi kišenes ir apsimesti, kad čia kažkas padaryta?“ — komitete sakė politikė.

Visgi jai prieštaravo „valstietis“ Valius Ąžuolas – pasak jo, šiuo metu reikia pakeisti įstatymą ir leisti fondą administruojančiai valstybinių kelių valdytojai „Via Lietuva“ laisviau naudotis biudžete numatytomis lėšomis.

„Juk mūsų tikslas – racionaliai panaudoti pinigus, tai jeigu keliui reikia išlyginamojo sluoksnio, kam daryti kapitalinį remontą“, – sakė jis.

Parlamentaras taip pat pasiūlė, kad remontui Kelių fondo lėšos turėtų būti skiriamos ne tik 2026-aisiais, bet visu fondo galiojimo laikotarpiu.

Išvados projektui rengėjas demokratas Algirdas Butkevičius teigė pritariantis tokiam siūlymui.

„Via Lietuvos“ vadovas Martynas Gedaminskas taip pat pažymėjo, kad transporto srautai didžiosiose šalies magistralėse nuolat auga, jų būklė blogėja, todėl bendrovei reikėtų galimybės pusę fondo lėšų naudoti paprastiems remonto darbams.

„Su paprastaisiais remontais mes tikrai galime efektyviau ir operatyviau pradėti gerinti kelių būklę, prioritetą teikdami magistraliniams ir automagistraliniams keliams, kuriais Lietuvoje pravažiuoja daugiau nei pusė visų vairuotojų ir visų kelių naudotojų“, – komitete sakė M. Gedaminskas.

Šiuo metu valstybinių kelių tinklą sudaro apie 21 tūkst. km kelių, iš jų apie 1,7 tūkst. km magistralinių kelių, apie 4,9 tūkst. km krašto kelių, apie 14,5 tūkst. km rajoninių kelių.

Anot projekto, dabar magistraliniuose keliuose eismo intensyvumas svyruoja nuo 5,8 iki 59 tūkst. automobilių per parą, o krovininio transporto intensyvumas – nuo 2,8 iki 8 tūkst. automobilių per parą. 

„Via Lietuva“ duomenimis, dabar apie 40 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių neatitinka dangos būklės indekso (DBI) reikalavimų.

ELTA primena, kad pagal Seimo sprendimą kitąmet pradedančio veikti Valstybės kelių fondo finansavimas 2026-aisiais sieks 178,8 mln eurų.

Valstybės biudžete numatyta keliams kitais metais skirti iš viso 815,5 mln. eurų – iš jų KPPP sudaro 436,6 mln. eurų, ES finansinė parama – 200,1 mln. eurų (šiemet skirta 161,2 mln. eurų).

Lyginant su šiemet skirtu finansavimu, kitais metais KPPP skiriama 126,8 mln. eurų mažiau (2025 m. – 563,4 mln. eurų). Tiesa, susisiekimo ministro Juro Taminsko teigimu, maždaug 20 mln. eurų KPPP lėšų šiemet sudarė papildomas finansavimas žvyrkelių tvarkymo projektui, tad realus programos finansavimo mažėjimas – maždaug 104 mln. eurų.