Seime pirmą balsavimą įveikė antrosios pensijų pakopos pertvarka

Vilnius, gegužės 13 d. (ELTA).

Seimas svarstys antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuria siūloma atsisakyti automatinio įtraukimo į kaupimą, leisti vieną kartą išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų ir palikti 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidiją prie kaupimo.

Šiuos Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus antradienį pateikimo stadijoje palaikė 91 parlamentarai, 5 buvo prieš ir 22 susilaikė. Siūlymai svarstymui grįš birželio 10 d.

Projektą teikusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžė, kad kiekvienas žmogus privalo turėti galimybę laisvai pasirinkti, kur investuoti savo uždirbtus pinigus.

„Poveikį kokį padarys (siūlomi pokyčiai – ELTA), tai mes kol kas matome tik teigiamą poveikį, bet kiek išeis žmonių, kiek žmonių nuspręs pasilikt sistemoj – mes tą pamatysime tik po to, kai sistema pradės veikti“, – Seimo posėdžių salėje kalbėjo ministrė.

Anksčiau I. Ruginienė prognozavo, kad iš sistemos priėmus pokyčius pasitrauktų apie 20 proc. kaupiančiųjų.

Ministrė pakartojo, jog atsakomybė dėl gyventojų motyvacijos pasilikti kaupime tenka pensijų fondams.

„Dabar yra tas auksinis laikotarpis, kai fondai turėtų suintensyvinti informavimą, konsultavimą ir įtikinti juos pasilikti sistemoje ir neišeiti. Ir, jeigu fondams tai pavyks, manau, kad ir išeinančių turėsim visai mažą procentą“, – pažymėjo I. Ruginienė.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymus, būtų atsisakyta dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, vietoje jo įtvirtintas visiškai savanoriškas kaupimo modelis.

Visas lėšas iki pensijos išsiimi būtų leidžiama, kai žmogus netenka 70-100 proc. dalyvumo, jam nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą ligų sąrašą, ar paliatyvios pagalbos poreikis.  

Tokiu atveju išsiimamos lėšos nebūtų apmokestinamos ir pajamų mokesčiu.

Sumokant 3 proc. mokestį nuo išsiimamos sumos, pensijos dar nepasiekęs žmogus vieną kartą per visą gyvenimą galėtų atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau negu įmokėta suma, arba išsiimti visą sumą, kai žmogus yra sukaupę iki privalomo anuiteto sumos arba jam liko 5 metai iki pensinio amžiaus.

Nutraukti kaupimą galima būtų 21 mėnesių laikotarpiu arba beveik dvejus metus, iš kurių techniškai pasitraukti galima būtų 2026-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais ir 2027 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Jeigu kaupiančiojo netenkina atnaujintos sąlygos, jis galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, o valstybės subsidija būtų perkeliama į pirmos pakopos, vadinamąją „Sodros“ pensiją.

Kritiką siūlymams anksčiau išsakė Lietuvos bankas (LB), teigdamas, jog pokyčiai leistų iš kaupimo pasitraukti dideliam skaičiui asmenų, o tai esą lemtų didelius trumpalaikius ekonomikos svyravimus – didėtų realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) ir infliacija, nes išaugtų vartojimas. 

Konstitucinis teismas (KT) pernai nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją.

KT pažymėjo, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

LB duomenimis, 2024 m. pirmą pusmetį antros pakopos pensijų kaupime dalyvavo 1,4 mln. gyventojų, fonduose sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.