Vilnius, birželio 25 d. (ELTA).
Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisoms, numatančioms, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) būtų paskirta e.sveikatos duomenų valdytoja, o sveikatos sektoriaus informacinėms sistemoms pinigai būtų skiriami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).
Už tai numatančias įstatymų pataisas balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 20, susilaikė 12 parlamentarų.
Šie siūlymai dar bus svarstomi Seimo Sveikatos reikalų komitete.
Tiesa, parlamentas taip pat nusprendė prašyti Vyriausybės išvados ir antikorupcinio vertinimo. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.
Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų ir Sveikatos draudimo įstatymų pataisas parengė grupė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narių.
Jomis be kita ko numatoma steigti Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą, kurios valdytoja ir joje tvarkomų duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja būtų VLK. Siūloma, kad elektroninė sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema būtų finansuojama iš valstybės biudžeto, PSDF biudžeto, Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, taip pat kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių.
Pataisų rengėjai aiškina, kad siekiama gerinti e.sveikatos sistemoje kaupiamų ir tvarkomų duomenų kokybę, jų struktūrizavimą, sudaryti prielaidas efektyviam šių duomenų panaudojimui tiek teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, tiek juos naudojant pakartotinio duomenų naudojimo tikslais.
Teigiama, kad šiuo metu Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) valstybės ir savivaldybių viešosiose bei biudžetinėse įstaigose, sudariusiose sutartis su VLK, surenkamų sveikatos duomenų kiekis ir kokybė yra netolygūs ir nepakankami. Dažnai duomenys renkami rankiniu būdu, o jų struktūra ir standartizavimas skiriasi. Tai esą mažina galimybę duomenis palyginti, apsunkina jų pakartotinį panaudojimą ir trukdo kurti aukštą pridėtinę vertę pacientui bei kitiems sveikatos sistemos dalyviams.
„Įstatymų projektų rengimą paskatino poreikis sukurti aiškią, objektyvią LNSS valstybės ir savivaldybių viešųjų bei biudžetinių įstaigų, sudariusių sutartis su VLK, tvarkomų sveikatos duomenų skaitmenizavimo ir jų saugos vertinimo sistemą. Tai leistų diferencijuoti finansines paskatas atsižvelgiant į įstaigų pasiektą pažangą, užtikrintų technologinių investicijų tęstinumą ir skatintų įstaigas įgyvendinti pažangius duomenų valdymo sprendimus“, – nurodoma pataisų aiškinamajame rašte.
Akcentuoja ir kibernetines grėsmes
Viena įstatymų pataisų iniciatorių Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė anksčiau aiškino, kad gyvename hibridinių grėsmių akivaizdoje. Pasak jos, jeigu būtų pavogti tokie asmens duomenys, kaip ligos istorija – pasekmės gali būti labai rimtos.
Ji aiškino, kad įstatymų pataisų projektu siūloma baigti e. sveikatos sistemos finansavimą nuo projekto iki projekto. Anot politikės, sistema neturi priklausyti nuo laikinų nuo ES fondų pinigų.
Taip pat, kaip minėjo parlamentarė, įstatymo pakeitimais būtų sukuriamas aiškus valdymo modelis, kuriame Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) lieka prie sveikatos politikos kūrimo, o VLK – perima realų informacinių technologijų procesų ir integracijos valdymą.
Tiesa, pataisoms pritaria ne visi parlamentarai. Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė Giedrė Balčytytė minėjo, kad e.sveikatos perdavimas VLK nebūtų geras sprendimas dėl kelių priežasčių. Esą VLK matoma ne kaip partnerė, o kaip mokėtoja, kontrolierė ir baudėja.
„Vadinasi, motyvatorių, kad ten būtų daug informacijos, ji būtų pilna, būtų tinkama medikams dirbti sėkmingai tokia sistema, turi mažai. Lygiai taip pat VLK neturi geros patirties valdyti tokios apimties informacines sistemas. Ir, aišku, trečias dalykas – tai yra struktūrinė reforma, kurią vis tiktai turėtų atnešti būtent Vyriausybė“, – kalbėjo Seimo narė.
Iš RC pavogti šimtai tūkstančių duomenų
Kaip skelbė ELTA, Generalinė prokuratūra tiria incidentą, per kurį iš Registrų centro (RC) galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln.
Iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, tačiau galimybes pranešti apie incidentą ribojo teisėsaugos pradėtas tyrimas, prokurorai tyrimą pradėjo balandžio 5 d.
RC teigė, kad jo pareiga yra informuoti gyventojus apie jų duomenų vagystę, o ne pranešti visuomenei apie ikiteisminį tyrimą.
Atsakingos institucijos šiuo metu tiria ne tik RC duomenų nutekinimą, bet ir aplinkybes dėl galimų įsilaužimų į Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžių institucijų darbuotojų paskyras.
Kaip skelbta, informacija apie įsilaužimą į keliasdešimt VRM IT sistemų paskyrų ministerijos vadovybei galėjo būti žinoma dar nuo gegužės pradžios, apie tai užsiminta ir kai kuriuose tarpinstituciniuose pasitarimuose.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sakė, kad ministerijos ir gyventojų biometriniai duomenys yra saugūs. Jis patikslino, kad šiuo metu duomenų nutekėjimo nefiksuota, įtarimai dėl galimo įsilaužimo susiję su VRM įstaigų darbuotojų elektroninio pašto dėžutėmis.
person ELTA (ELTA)