Seimas svarstys siūlymą taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams

Vilnius, birželio 16 d. (ELTA).

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui, numatantį galimybę Lietuvai taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.  

Už tokį pasiūlymą balsavo 123, prieš – 2, susilaikė – 1 Seimo narys.

„Pagrindinė priežastis parengti šį projektą, buvo alternatyvaus kelio – plano B ir plano C – paieška. Planas C vyksta kartu su mūsų partneriais Europos Sąjungoje (ES), o planas B – nacionalinės sankcijos“, – plenarinių posėdžių salėje kalbėjo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

„Turime nusimatyti alternatyvius būdus. Ar mums jų prireiks? Tai parodys artimiausias laikotarpis, parodys užsienio reikalų taryba. (...) Vasarą bus daug įvykių, sueis terminai, kai reikės priiminėti sprendimus“, – akcentavo jis. 

Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtose Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo pataisose numatoma galimybė Vyriausybei sudaryti sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus, įšaldant jų turtą ar taikant sektorinius apribojimus. 

Rusijos ir Baltarusijos piliečių ar įmonių turtas būtų įšaldomas tais atvejais, jei pastarieji kenkia Ukrainos teritorijos vientisumui, remia karą ir represijas prieš Rusijos opoziciją ir pilietinę visuomenę, numatant tam tikras išimtis dėl lėšų, reikalingų maisto produktams, vaistams ir kitiems būtiniems produktams ar paslaugoms.

Tuo metu taikant sektorines sankcijas siekiama drausti technologijų, paslaugų ir programinės įrangos iš Rusijos ir Baltarusijos importą bei tiekti su šių prekių tiekimu ar gamyba susijusias paslaugas, taip pat eksportuoti technologijų ir programinės įrangos, kuri galėtų būti naudojama Rusijos ar Baltarusijos kariuomenėje.

Visgi, sankcijos negaliotų tais atvejais, kai paslaugos reikalingos farmacijos, medicinos, humanitariniais tikslais. 

URM siūlo numatyti ir papildomas sektorines ribojamąsias priemones, jeigu nustatoma, kad atitinkamas Rusijos ir Baltarusijos ekonomikos sektorius gali būti naudojamas remiant karinę agresiją prieš Ukrainą, kariuomenės ir technologijų tobulinimui, pramonės pajėgumų didinimui, Lietuvos saugumo ir nepriklausomybės kenkimui, įskaitant manipuliavimą informacija. 

Tiesa, ši iniciatyva plenarinių posėdžių salėje turėjo atsirasti praėjusią savaitę. Visgi, prieš parlamento posėdį vykusioje seniūnų sueigoje nuspręsta šį klausimą iš darbotvarkės išbraukti. 

Toks sprendimas sulaukė kritikos iš opozicijoje esančių politikų. Konservatoriai teigė, kad tai rodo valdančiųjų nepasitikėjimą užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu, tad jie žadėjo partijos vardu registruoti patobulintą projekto variantą. 

Visgi, pats K. Budrys tikino jaučiantis Vyriausybės palaikymą. Savo ruožtu valdantieji nesureikšmino, jog sankcijų klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės. 

Tiesa, premjero Gintauto Palucko lyderystės sankcijų klausimu pasigedo ne tik opozicinės frakcijos, bet ir demokratas Giedrimas Jeglinskas. Visgi, pats Vyriausybės vadovas tikino galimus ekonominius ribojimus Rusijai ir Baltarusijai jau aptaręs su Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrais pirmininkais.

ELTA primena, kad Seimas balandį metams pratęsė sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. 

Įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per ES išorės sieną, o atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų.

Pirmą kartą įstatymas dėl nacionalinių sankcijų įvedimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo priimtas 2023 m. pavasarį. Pernai jų galiojimas buvo pratęstas metams.