Seimas svarstys siūlymą sudaryti galimybę moksleiviams mokytis gestų kalbos

Vilnius, kovo 17 d. (ELTA).

Seimas svarstys įstatymo pataisas, kurios sudarytų galimybę mokiniams be kitų pasirenkamųjų dalykų mokytis ir gestų kalbos. 

Tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas antradienį po pateikimo palaikė 90  Seimo narių, niekas nebuvo prieš, 10 parlamentarų susilaikė. Šią Seimo narės Ligitos Girskienės iniciatyvą svarstys Švietimo ir mokslo, Žmogaus teisių komitetai ir Asmenų su negalia teisių komisija. 

Jei Seimas pritartų, gestų kalba būtų pripažįstama viena iš kalbų, kurios gali būti pasirenkamos bendrojo ugdymo programose. Beje, pasirinkti mokytis gestų kalbos mokiniai galėtų tik tuo atveju, jei mokykla turėtų galimybes organizuoti tokį mokymą. 

L. Girskienės nuomone, gestų kalbos vertėjo profesiją būtina populiarinti įvairiais būdais. Vienas jų – sudaryti galimybę moksleiviams pažinti gestų kalbą kuo anksčiau. 

Kaip pastebi  L. Girskienė, lietuvių gestų kalbos vertėjo profesija Lietuvoje – viena rečiausių. Per metus paruošiami vos keli specialistai, todėl trūksta gestų kalbos vertėjų.

„Tai sudaro daug nepatogumų klausos negalią turintiems asmenims, didina nelygybę ir riboja jų galimybes. Kasdienis gyvenimas jiems tampa iššūkiu, o atskirtis tik dar labiau didėja“, – sako Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė L. Girskienė.

Anot jos, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija gestų kalbą pripažįsta kaip lygiavertę kalbą, o ne pagalbinę komunikacijos priemonę. 

„Konvencija nustato valstybių pareigą ne tik užtikrinti teisę mokytis gestų kalba, plėtoti jos vartojimo galimybes, bet ir aktyviai skatinti jos mokymąsi bendrojo ugdymo mokyklose bei šios kalbos integraciją į švietimo sistemą“, – sako L. Girskienė. 

Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos dėl gestų kalbos įsigaliotų nuo 2028 m. sausio 1 d.

Šiuo metu įstatyme nėra numatyta, kad mokiniai bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų galėtų rinktis ir mokytis gestų kalbos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 6,6 tūkst. klausos negalią turinčių asmenų.