link
Nuoroda pasidalinimui:
https://jega.lt/naujiena/seimas-svarstys-siulyma-kurti-teisetai-panaudotos-karines-jegos-padarytos-zalos-kompensavimo-sistema-4640364  content_copy email

Seimas svarstys siūlymą kurti teisėtai panaudotos karinės jėgos padarytos žalos kompensavimo sistemą

Politika Gynyba Įstatymų leidyba Nacionalinis saugumas Seimas Robertas Kaunas Lietuvos kariuomenė

Vilnius, birželio 11 d. (ELTA).

KAM Žala Gynyba Kariuomenė Kaunas Seimas po pateikimo pritarė krašto apsaugos ministro Roberto Kauno pristatytam siūlymui kurti teisėtai panaudotos karinės jėgos padarytos žalos kompensavimo sistemą. 

Anot Karinės jėgos naudojimo statuto pataisų iniciatorių, ši sistema būtų kuriama atsižvelgiant į tai, jog šalyje valdant įvairias saugumo situacijas vis dažniau yra pasitelkiami Lietuvos kariuomenės pajėgumai, galintys operacijų metu padaryti žalą tretiesiems asmenims. 

„Lietuvos kariuomenė prisideda prie valstybės sienos apsaugos stiprinimo, siekiant apsaugoti Lietuvą ir ES nuo neteisėtos migracijos srautų, dalyvauja užkardant iš Baltarusijos į Lietuvos teritoriją oro balionais gabenamą kontrabandą bei vykdo kitas pagalbos civilinėms institucijoms užduotis. Šių užduočių vykdymas didina tikimybę, kad naudojant karinę jėgą gali būti padaryta žala tretiesiems asmenims. Tokių situacijų regione jau buvo – 2025 m. rugsėjo mėn. Lenkijoje, panaudojus karinę jėgą siekiant neutralizuoti Rusijos bepilotį orlaivį, buvo apgadintas gyvenamasis namas“, – nurodoma Seimo pranešime žiniasklaidai. 

Pataisų autorių teigimu, iki šiol panašiose situacijose nukentėję tretieji asmenys neturėjo realios galimybės kreiptis dėl padarytos žalos asmeniniam turtui atlyginimo. 

Karinės jėgos naudojimo statuto pataisoms ketvirtadienį Seimas pritarė bendru sutarimu. 

Jeigu siūlymas sulauktų Seimo pritarimo, įstatymų įsigaliojimas numatomas nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. 

Minėtuosius siūlymus pavesta svarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). 

„Šiais pakeitimais pirmiausiai siekiame sustiprinti saugumą, užtikrinti mūsų visuomenės interesų apsaugą ir tinkamai atlyginti galimus nuostolius gyventojų turtui. Kai ateina laikas naikinti priešo droną ar kitą skraidantį objektą, kariui neturi kilti dvejonių, kas bus, jeigu nuolauža nukristų ir padarytų materialinės žalos. Naujas reguliavimas panaikina perteklinį reguliavimą, įpareigojantį NATO sąjungininkus atlyginti žalą, atsiradusią dėl jų teisėtų veiksmų vykdant užduotis Lietuvoje“, – sako Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime žiniasklaidai cituojamas R. Kaunas. 

„Pažymėtina, kad šiuo metu žala atlyginama pagal Lietuvos civilinį kodeksą (CK), t. y. žala atlyginama, kai yra padaryta neteisėtais veiksmais – teisėtais veiksmais padaryta žala neatlyginama. Atsižvelgiant į tai, tikslinga nustatyti reguliavimą, kuris sudarytų sąlygas kompensuoti subjektų patirtą žalą dėl teisėtais veiksmais panaudotos karinės jėgos“, – nurodoma Karinės jėgos naudojimo statuto pataisų projekto aiškinamajame rašte.

Pagal projektą, kompensuojami būtų tik tiesioginiai turtiniai nuostoliai. Tuo metu neturtinė – moralinė – žala nebūtų kompensuojama. Toks pasirinkimas grindžiamas tuo, kad karinės jėgos panaudojimas vykdomas išskirtinėmis, dažnai operatyvaus reagavimo ir padidinto neapibrėžtumo situacijomis, kai valstybės institucijos privalo nedelsdamos priimti sprendimus, siekdamos užkardyti ar neutralizuoti grėsmę.

„Neturtinė žala iš prigimties yra individualizuota, sunkiau standartizuojama ir pasižymi didesniu vertinimo diskrecijos laipsniu, todėl jos įtraukimas į šį specialų kompensavimo mechanizmą būtų nesuderinamas su siekiu užtikrinti operatyvų, vienodą ir prognozuojamą mechanizmo taikymą“, – rašoma projekte.

Kartu numatoma ir galimybė įgyti regreso teisę, t. y. kad valstybė, išmokėjusi kompensaciją nukentėjusiam asmeniui, įgytų teisę išieškoti šias lėšas iš subjektų, dėl kurių kaltės ar veiksmų teko panaudoti karinę jėgą. Teigiama, kad toks reguliavimas leistų užtikrinti valstybės finansinį tvarumą, ypač tokiose situacijose, kai dėl karinės jėgos panaudojimo žala būtų didelė.

Taip pat siūloma, kad, siekiant apsaugoti valstybės finansinį tvarumą didelio masto ar sisteminės žalos atveju, kompensacijos mokėjimas gali būti išdėstytas per dešimtmetį.

Sprendimus dėl kompensavimo siūloma pavesti KAM ir iš jai skirtų ar papildomai šiam tikslui skirtų asignavimų arba valstybės rezervo lėšų. Kartu siūloma nustatyti lankstų žalos atlyginimo finansavimo mechanizmą, numatantį alternatyvius finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, KAM skirtus asignavimus, papildomai ministerijai skiriamus asignavimus arba valstybės rezervo lėšas.

Prašymą dėl kompensacijos nukentėjęs asmuo privalėtų pateikti per 3 metus nuo įvykio.

Teigiama, kad Lietuva, kaip priimančioji valstybė, nereikalaus NATO šalių kompensuoti padarytą žalą. Kitaip tariant, Lietuva pati prisiimtų visišką išmokėtų sumų finansinę naštą tuo atveju, jeigu NATO valstybių karinės pajėgos teisėtai panaudotų karinę jėgą.

Visgi, jei sąjungininkai žalą padarytų neteisėtais veiksmais, KAM ar kita kompetentinga institucija galėtų individualiai nuspręsti netaikyti regreso teisės, t. y. neišieškoti lėšų iš sąjungininkų. Tiesa, tokiu atveju būtų vertinamos visos reikšmingos aplinkybės ir sprendžiama, ar regreso teisės atsisakymas atitinka nacionalinio saugumo ir gynybos interesus.

Teisinė bazė būtų pildoma taip, kad kariai galėtų naudoti ginklus ir specialiąsias priemones ne tik prieš įprastus bepiločius orlaivius, bet ir prieš bet kokius kitus autonomiškai ar nuotoliniu būdu valdomus objektus, neatitinkančius dronų apibrėžimo.

Be to, iškeliama esminė sąlyga, kad šie objektai turėtų kelti grėsmę krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos saugumui, pavyzdžiui, vykdyti žvalgybą, trikdyti infrastruktūrą.

ELTA primena, kad pastarąjį kartą gegužės pabaigoje dėl radaruose stebimo drono požymių turinčio objekto judėjimo, Utenos apskrityje buvo paskelbtas oro pavojus. Nacionalinis krizių ir valdymo centras (NKVC) pranešė, kad buvo fiksuotas dar vienas objektas, galimai dronas. Buvo aktyvuoti NATO naikintuvai.

person Gabrielė Žimantaitė (ELTA)